Kaip pranešė televizija TVN 24, perrinkimo siekęs prezidentas Andrzejus Duda, remiamas konservatyvios valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), tikriausiai gavo 50,4 proc. balsų, o jo varžovas iš liberaliojo sparno opozicinės partijos „Pilietinė platforma“ (PO) Rafalas Trzaskowskis – 49,6 proc. balsų.

Skirtumas tarp abiejų kandidatų tesiekia 0,8 proc. ir neviršija „Ipsos“ apklausos statistinės paklaidos – dviejų procentinių punktų, todėl šis tyrimas nesuteikia galimybės prognozuoti, kas laimėjo balsavimą.

„Sakėme, kad [rezultatai] bus artimi – ir jie yra artimi. Esu absoliučiai įsitikinęs, kad laimėsime! Tereikės perskaičiuoti balsus“, – paskelbus apklausos rezultatus pareiškė R. Trzaskowskis, Varšuvos meras.

„Ipsos“ apklausa rodo, kad rinkėjai balsavo itin aktyviai – jų aktyvumas siekė 68,9 procento.

Lenkijos visuomeninis radijas citavo prezidento A. Dudos pareiškimą: „Laimėti rinkimus esant 70 proc. aktyvumui – neregėtas dalykas. Esu nepaprastai sujaudintas.“

„Labai dėkoju, bet visų pirma – tegyvuoja Lenkija, – kalbėjo jis. – Dėkoju visiems savo tėvynainiams, atėjusiems į rinkimus. Toks aktyvumas yra puikus mūsų demokratijos liudijimas.“

Rinkimų apylinkės buvo atidarytos 7 val. vietos (8 val. Lietuvos) laiku ir dirbo iki 21 val (22 val.) laiku. Valstybinė rinkimų komisija nurodė, kad pirmieji oficialūs rezultatai tikriausiai bus paskelbti anksti pirmadienį.

Rinkimų rezultatai bus labai svarbūs PiS vyriausybei, kurią kritikai kaltina naikinant sunkiai iškovotas demokratines laisves praėjus trims dešimtmečiams po komunizmo žlugimo.

Jeigu laimės A. Duda, prezidentas kartu su PiS galės išlaikyti beveik visų svarbiausių valdžios institucijų kontrolę – galbūt iki kitų parlamento rinkimų, turinčių vykti 2023 metais.

Tuo metu R. Trzaskowskio pergalė suteiktų jam galimybę vetuoti valančiosios partijos priimamus įstatymus. Kadangi Lenkijos prezidentas reprezentuoja savo šalį užsienyje, R. Trzaskowskis taip pat kurtų labiau proeuropietišką ir taikingesnį Varšuvos įvaizdį Europos forumuose.

Per pirmąjį turą birželio 28-ąją A. Duda gavo 43,5 proc. balsų, o R. Trzaskowskį palaikė 30,5 balsavusiųjų. Vis dėlto pastarasis kandidatas turėtų susirinkti daugelį balsų, per pirmąjį ratą atitekusių kitiems kandidatams.

Tyrimų centras „Eurasia Group“ sako, kad R. Trzaskowskiui reikia mobilizuoti prieš A. Dudą labai skirtingas rinkėjų grupes, tad tikriausiai laimės dabartinis prezidentas, nors ir nedidele balsų persvara.

„Trzaskowskis pasirodė kaip gabus ir iškalbus kampanijos dalyvis, bet dvi savaitės yra trumpas laikas prisivyti Dudą“, – nurodė centras ir atkreipė dėmesį, kad Varšuvos mero aiškiai neparėmė pirmajame ture pralaimėję opozicijos kandidatai.

Lenkijos piliečiai Vilniuje prezidento rinkimuose ryškia persvara palaikė R. Trzaskowskį

Lenkijos piliečiai Vilniuje balsuodami šalies prezidento rinkimuose ryškia persvara palaikė Varšuvos merą Rafalą Trzaskowskį.

Kaip rodo rinkimų komisijos Vilniuje duomenys, R. Trzaskowskis antrajame prezidento rinkimų ture sekmadienį Vilniuje surinko 352 balsus, tuo metu dabartinis šalies vadovas Andrzejus Duda sulaukė 129 rinkėjų palaikymo.

Iš viso Lietuvos sostinėje balsavo 481 rinkėjas, 141 jų – iš anksto nesiregistravę, o turėję pažymas, jog gali balsuoti užsienyje, t.y. atvykusieji į Vilnių trumpam.

Rinkimų komisijos Vilniuje pirmininkas Marianas Sokalskis BNS tvirtino, kad įtakos rezultatams Lietuvoje turėjo lenkų turistai.

„Taip, mes matome, kad rinkimai pačioje Lenkijoje ir apklausos rodo visiškai kitus rezultatus, nei Vilniuje. Turistai labai įtakoja, matome turistų preferencijas, kartu su vietiniais Lenkijos piliečiais, kurie gyvena Lietuvoje. Asmeniškai, nemanau, kad tai yra rezultatas, kuris atvaizduoja visos Lenkijos situaciją“, – sakė M. Sokalskis.

Sociologinių tyrimų agentūros „Ipsa“ vykdyta rinkėjų apklausa rodo, kad abu kandidatai įtemptoje kovoje pasirodė bemaž vienodai – perrinkimo siekęs A. Duda, remiamas konservatyvios valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), tikriausiai gavo 50,4 proc. balsų, o jo varžovas iš liberaliojo sparno opozicinės partijos „Pilietinė platforma“ R. Trzaskowskis – 49,6 proc. balsų. Šis skirtumas tesiekia 0,8 proc. ir neviršija „Ipsos“ apklausos statistinės paklaidos – dviejų procentinių punktų, tad prognozuoti, kas laimėjo rinkimus, kol kas sunku.