„Tai – mano pirmas kartas. – „Delfi“ trečiadienį sakė žinoma moteris. – Išeidama iš namų pagalvojau, kad visą karantino laikotarpį buvau tikra supermamytė, tad tikrai galiu sau tai leisti. Dukrų širdys prisipildė mano meile ir šiluma, tad juodvi gali šiek tiek pabūti tik su tėčiu. Po karantino nebeliko problemos, kuomet man užveriant duris vaikai žiūri liūdnai ir galvoja – mama vėl išeina“.

Kadangi pati yra įkūrusi renginių organizavimo verslą, Erika sako, kad tai yra didžiausia priežastis, kodėl jai svarbu apžiūrėti naujai įkurtas stilingas vietas, kurias galėtų tam tikroms šventėms pasiūlyti ir savo klientams. „Aš labai tikiuosi, kad tie klientai pagaliau sugrįš ir renginiai pagaliau vėl prasidės“, – viliasi pašnekovė.

Ne paslaptis, kad karantinas išties skaudžiai kirto renginių organizatoriams, vestuvių ir kitų ypatingų švenčių planuotojams. Nors Erika – ne išimtis, šį laikotarpį ji sako vertinusi iš kitos pusės.

„Aš, kaip ir visos mamos, turinčios verslus, savo darbą traktuoju kaip dar vieną vaiką. Labai juo rūpinuosi. Tačiau taip pat turiu ir du labai mažyčius vaikus. Ir, kaip visos mamos, į darbus kaskart išeinu skaudančia širdimi bei kažkiek jausdama kaltę. Tad karantiną aš priėmiau kaip dovaną – tai buvo kokybiškas laikas, praleistas su vaikais. Juokiuosi, kad tam, jog turėčiau pakankamai laiko pabūti su atžalomis tiek, kiek man norisi, turėjo sustoti visas pasaulis.

Per tą laiką aš netikrinau pašto dėžutės, žinučių, nesulaukiau jokių skambučių iš darbovietės. Nes įprastai, kai leidžiu laiką su vaikais, reguliariai kažkam kažko prisireikia. Tada paslapčia vis žvilgčioju į telefoną, stengiuosi atsakyti. O dabar stojo visiška ramybė. Aš tiesiog suprantu, kad, jei pragyvenome praėjusią krizę, pragyvensime ir šitą. Labai gerai, kad tai nutiko ne gūdžią žiemą, o pavasario-vasaros laikotarpiu – su šeima labai daug laiko praleidome gamtoje“, – pasakojo pašnekovė.

Erika Purauskytė su dukromis / Foto: Eglė Spark

Vis dėlto verslininkė neslepia, kad dėl naujojo rėžimo ir nuolatinio buvimo su šeima, namuose neišvengta ir barnių.

„Aš meluosiu, jeigu sakysiu, kad nebuvo pykčių. Iš principo nenoriu ir nemėgstu meluoti. Tikrai nevaidinsiu, kad ir vaikus nuolat apglėbusi mylavau, ir su vyru mus lydėjo vien romantiškos akimirkos. Tikrai pavargdavau. Ir pykomės, ir išėjęs buvo. Tačiau tokios krizės mus visus sustiprina ir sutvirtina mūsų tarpusavio ryšį. Ir tada supranti, kad, jeigu per tai perėjai, gali kartu praeiti kur kas daugiau ir tuos ryšius išlaikyti“, – kalbėjo Erika.

Moteris papasakojo apie situacijas, kuomet norėdavosi spustelti pauzės mygtuką ir šiek tiek atsikvėpti.

„Visiems tas dalykas yra neišvengiamas. Aš irgi nesu šventoji. Kai jau būdavo visai sunku, padarydavau stebuklą – įjungdavau filmukus. Staiga vaikai pasikeisdavo, įsitvyrodavo ramybė, o aš galėdavau išeiti į balkoną pabūti su savimi. Bet aš vis tiek manau, kad galimybė neatiduoti vaikų auklėms ar į darželius, o patiems juos prižiūrėti, buvo tikra dovana.

Man labai patiko viena feisbuke rasta frazė: „Po pusantro mėnesio aš pagaliau pradėjau suprasti, ką kalba mano vaikai, tačiau bendradarbių nebesuprantu“. Su vaikais nėra lengva, tačiau aš pastebėjau, kad su laiku dukros darėsi vis ramesnės. Jos priprato, kad mama nuolat yra namuose, nėra jokių atsisveikinimų, visada visos kartu. Kadangi mano dukros – pametinukės, jos visada konkuruodavo, kuri mamai grįžus iš darbo gaus daugiau dėmesio. Tuomet ir pykčiai, ir muštynės... O man visada reikia išlaviruoti, kad to dėmesio užtektų abiem“, – pasakojo pašnekovė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (71)