Populiarūs – teminiai vakarėliai
Šventes tapo įprasta švęsti ne tik linksmai, bet ir originaliai. Renginius organizuojančios įmonės dar gerokai prieš iškrentant pirmajam sniegui ima vilioti linksmybėmis. Vienos renginius organizuojančios įmonės vadovas Tadas Rimdžius teigia, kad gruodžio mėnesį jie surengia penktadalį visų savo metų renginių.
Tačiau, pasak jo, įmonės užsakydamos vakarėlius tampa vis reiklesnės, o ir kiekvienas šventinis vakarėlis vis dažniau turi savo veidą. ,,Anksčiau žmonės susirinkdavo tiesiog pabūti, o dabar populiarėja teminiai vakarėliai. Kiekvienais metais jie įdomėja ir tobulėja“,- pasakojo T. Rimdžius.
Grožio salono savininkas, kirpėjas Liutauras Balasevičius pastebėjo, kad prieš šventes daugiausiai sulaukė prašymų sukurti retro stiliaus šukuosenas. Pasak jo, gruodžio mėnesį daugiausiai turėjo klienčių moterų, o dirbti tekdavo kasdien nuo ryto iki vakaro.
Tačiau panorusiems pasiruošti šventiniam vakarui atsieidavo visai nemaža sumelė. ,,Paprastesni sušukavimai kainavo nuo 30 iki 40 litų, o įmantresni, ir iki šimto. Panašiai tiek reikėjo sumokėti ir už makiažą teminiam vakarėliui, nes jo darymas reikalauja daug kruopštumo ir trunka ilgiau – reikia vos ne naują veidą nupiešti.“,- aiškino L.Salasevičius.
Karalių ir princesių apdarai - brangūs
Dažnam pobūviui būtina ir vakarinė apranga, tačiau šių šventinių drabužių pardavimai nėra tokie įspūdingi kaip dovanų. Drabužių įmonės vadybos direktorė Olga Belova sako, kad drabužių verslas labiau priklauso nuo sezono, o ne švenčių. ,,Palyginus gruodžio mėnesio pardavimus su spalio ir balandžio, kai pristatomos naujos kolekcijos, tai jie yra mažesni. Tačiau lyginant su praėjusiais metais – pardavimai išsaugo beveik per pusę.“,- skaičiavo O. Belova.
Tačiau vis labiau populiarėjant teminiams vakarėliams prireikia ir tokių apdarų, kurių parduotuvėse vargu ar būtų galima įsigyti. Daugiau negu 70 tūkstančių įvairiausių kostiumų turinti kino studija šventiniu laikotarpiu sulaukia dešimt kartų daugiau klientų, nei kitais mėnesiais.
Vien gruodžio mėnesį įvairius kostiumus panoro išsinuomoti per šešis šimtus žmonių ar įmonių. Lietuvos kino studijos rekvizito padalinio vadovo Kazimiero Martinkos teigimu, nuomos kaina priklauso nuo žmogaus norų. Pavyzdžiui, kaubojišką skrybėlę galima išsinuomoti už 15 litų, tačiau karalių ar princesių apdarai gali kainuoti ir iki šimto.
Kalėdos - sausį
Renginių organizatoriai įmonių vakarėlius rekomenduoja planuoti prieš keletą mėnesių, nes užsakyti patalpas ar norimą atlikėją gruodžio mėnesį gali būti labai sudėtinga. T.Rimdžius pasakojo, kad pasitaiko ir tokių įmonių, kurios susirūpina vakarėliu likus mažiau nei dviems savaitėms iki švenčių.
,,Tuomet kyla problemų, todėl iš karto sprendžiame piniginius klausimus. Kas sumoka daugiau, tam ir organizuojame šventę. Taip jau yra.“,- atviravo T. Rimdžius.
Gruodžio mėnesį brangsta ne tik renginių organizatorių paslaugos, bet ir populiarių atlikėjų honorarai. Dažniausiai jie prašo dvigubai ar net keliskart didesnio honoraro nei įprastai. T. Rimdžius prisimena, kad pats didžiausias honoraras, kurį teko sumokėti už trijų valandų pasirodymą nešventinę gruodžio dieną, siekė dvylika tūkstančių litų.
,,Paskutinę metų dieną populiarūs atlikėjai užsiprašo ir 50 tūkstančių litų. Yra tokių dainininkų, kurie yra vieninteliai – princai ir princesės, kurių nepakeisi, tuomet jų atlyginimai kyla ne šimtu, o dviem ar net trim šimtais procentų.“,- tikino renginius organizuojančios įmonės direktorius.
Tačiau ne visi linkę taip beprotiškai išlaidauti ir už naujametinį atlikėjo pasirodymą pakloti dešimtis tūkstančių litų. ,,Pinigų kartos“ pašnekovo teigimu, vis labiau populiarėja vakarėliai rengiami sausio mėnesį. Daugiausiai tokius renginius planuoja prekybos ar kitos įmonės, kurioms per šventes pats darbymetis.
,,Prieš porą metų organizavome vieną kalėdinį renginį sausio mėnesį, tai buvo visiems dyvų dyvai. Tuo metu tai kėlė nuostabą, tačiau kasmet vis daugėja tokių renginių.“,- pastebėjo T. Rimdžius.
Po švenčių - skolos
Užpuolusi dovanų pirkimo manija dažnai baigiasi pošventine depresija. Švenčių įkarštyje nėra kada skaičiuoti pinigų, o apklausos rodo, kad lietuviai dar nemoka planuoti šventinių išlaidų.
Didžioji dalis šalies gyventojų pinigus šventėms skiria ne iš santaupų, o iš paskutinio atlyginimo. Analitikų teigimu nors gyventojų atlyginimai kyla, o Lietuvos makroekonominiai rodikliai rodo, kad padėtis gerėja, tačiau gyventojai daugiau uždirbdami daugiau ir skolinasi.
,,Parex“ banko Finansų tarnybos direktorė Jurgita Tučaitė sako, kad vidutinio amžiaus žmonės ir jaunimas pratinamas prie vartojimo ir skolinimosi įpročių, todėl, banko darbuotojos teigimu, švenčių metu smarkiai išauga gyventojų įsiskolinimas. Bankai jį skatina siūlydami įvairias nuolaidas ar suteikdami kreditines korteles su beprocentėmis paskolomis tam tikram laikotarpiui.
,,Jei pastebėjote, tai anksčiau bankai prieš Kalėdas vykdydavo taupymo akcijas, siūlydavo kalėdines palūkanas ir panašiai. Dabar vykdo vartotojiškų kreditų akcijas, taip pratindami vartotojus naudotis kreditinėmis kortelėmis, kitomis skolinimosi paslaugomis.“,- pasakojo J. Tučaitė.
Pigiausios linksmybės - namie
Nesulaukę kvietimų į vakarėlius, daugelis pramogą sau ir savo artimiesiems dovanojosi patys. Šiemet bilietai į naujametinius koncertus buvo tiesiog šluote iššluoti. Absoliutus rekordas, kuriuo gyrėsi prekybininkai – per 10 minučių buvo parduoti visi bilietai į spektaklį „Urvinis Žmogus“. Vienos bilietus platinančios įmonės vadovas Vitalijus Kuodis ,,Pinigų kartai“ pasakojo, kad jau gruodžio viduryje jie nebeturėjo pirkėjams ką pasiūlyti.
Buvo ir tokių, kurie pasirinko paprasčiausią variantą – šventę namuose. Tokie žmonės patys sprendė kiek pinigų skirti maistui ir gėrimams, kokią kompaniją kviestis.
Šiemet kaip niekad daug žmonių naujuosius sutiko ir prie miesto eglės keldami taurę už ateinančius metus bei grožėdamiesi miesto padovanotais fejerverkais. Tai, ko gero, daliai lietuvių buvo įprasta naujametinė programa.
Londone praėjusius naujuosius šventęs grožio salono savininkas L. Salasevičius sako, kad tokio masinio Naujųjų metų sutikimo, koks būna Lietuvoje, Anglijoje nėra. ,,Ten labiau švenčiamos Kalėdos. Buvo keista, kai prieš vidurnaktį nuėjome prie eglutės, o ten beveik nieko nebuvo, išskyrus lietuvius ir lenkus. Anglai nesureikšmina šios šventės“,- prisiminė L.Balasevičius.
