Anot jo, jau nuo žmogaus evoliucijos pradžios turėjome kažkaip išgyventi ir išgyveno tik tie, kurie pasikliovė atsargumo principu. Štai nerimas ir yra to atsargumo išdava.

„Jeigu nerimas užtrunka ilgiau, jei tiksliai pasakius – bent pusę metų iš kurių daugiau dienų jautėte nerimą nei jo nejautėte, tai jau skaitoma sutrikimu“, – pažymi D. Jakučionis.

Pasak psichoterapeuto, žmonės, jaučiantys nerimą dažnai išgyvena papildomus pojūčius. Kai kurie iš jų jaučia fizinį pojūtį kažkur kūne: tai gali būti pilvo sukimas, krūtinės spaudimas, didesnis rankų prakaitavimas, o gal net ir didesnis viso kūno prakaitavimas.

Didesnis nerimas aplanko prieš kokias nors situacijas, tad jį vadiname nerimavimu, nes jis yra situacinis, neužsitęsia ilgai. Jei nerimas užsitęsia ilgai, prasideda kiti požymiai: žmogus tampa dirglesnis, jo miegas, mityba, malonumo pojūtis sutrinka. Vienas iš išskirtinių nerimo požymių, tai yra kad žmogus dažnai galvoja apie ateitį ir mato, kad ji bus negera. Jam būna sunku, jis negali išbūti su diskomfortu, kad galimai ateityje kažkas atsitiks.

„Dažniausiai tai susiję su jo mintimis ir jeigu žmogui sunku išbūti su savo mintimis apie ateitį, galima sakyti, kad tai jau yra nerimo sutrikimas. Jei pastebite kažkuriuos iš šių požymių, derėtų atkreipti dėmesį, kaip jūs gyvenate, apie ką mąstote ir kas užima daugiausiai laiko jūsų dienotvarkėje.

Jei tai yra tik pirminiai simptomai, galima pačiam su tuo tvarkytis: susidėlioti dienotvarkę, susireguliuoti miego režimą, peržiūrėti visus darbus, kuriuos turite atlikti ir jų nelaikyti galvoje, viską susirašykite ant popieriaus. Taip pat galima atlikti kvėpavimo pratimus – giliai ir ramiai kvėpuoti pilvu, taip pat daryti progresyvią raumenų relaksaciją, kurios metu jūs paeiliui įtempiate visas raumenų grupes ir jas atpalaiduojate. Šitaip kūnas supranta, kada jis yra atsipalaidavęs, o kada – įsitempęs, nes dažnai žmonės nepajaučia, kad jų kūnas yra įsitempęs.

Kaklo raumenų įtempimas yra vienas iš nerimo simptomų. Jei jums atrodo, kad jau patys negalite susitvarkyti su nerimu arba nežinote jo priežasčių ir ką daryti, tada verta kreiptis į specialistus, kurie padės tai išsiaiškinti ir su nerimu susidraugauti.

Pačio nerimo kaip emocijos panaikinti neįmanoma, nes ji mus saugo ir ji mums reikalinga. Ką galima išmokti, tai susidraugauti su nerimu ir išgyventi taip, kad jis nekeltų tiek daug problemų. Kad ir koks didelis nerimas jus gali kankinti – visada yra išeičių, svarbu tik laiku kreiptis pagalbos“, – teigia gydytojas psichoterapeutas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (6)