Paaiškėjo, kiek viskas kainavo

Pagaliau baigti nemažai aistrų bei dviprasmiškų vertinimų visuomenėje sukėlęs istorinės Zapyškio bažnyčios tvarkymo darbai. Liepos 6-ąją, minint Valstybės dieną šventovės prieigose surengta šventė.

„Delfi“ pasidomėjo, kiek gi kainavo dviprasmiškai vertinami darbai, kodėl nuolatos teko koreguoti projektą.

Kauno rajono mero patarėjas Edmundas Mališauskas informavo, jog lygiagrečiai buvo vykdomi du projektai – pačios bažnyčios ir jos aplinkos sutvarkymo.

Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

Bendra aplinkos sutvarkymo ir infrastruktūros įrengimo darbų vertė – 746 tūkst. 118 eurai. Iš jų 170 tūkst. eurų – Europos sąjungos fondų, 30 tūkst. eurų – valstybės biudžeto lėšos.

Pačios bažnyčios pastato remontas kainavo kiek daugiau, nei jos prieigų tvarkymas. Bendra darbų vertė – 817 tūkst. 241 eurai, iš jų 587 tūkst. 809 eurai – Europos sąjungos fondų lėšos.

O galutinė abiejų projektų, tiek bažnyčios, tiek ir jos prieigų tvarkymo kaina siekia 1 mln. 563 tūkst. 359 eurus. Tai 23,4 tūkst. eurų mažiau, nei buvo planuota pradžioje. Visus šiuos darbus atliko viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi bendrovė „Ekodora".

Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

Projektą teko ne kartą koreguoti

Analizuojant viešai skelbiamus bažnyčios tvarkymo projektų dokumentus, į akis krenta tai, kad projektas nuolatos koreguotas, atsirado nemažai papildomų darbų.

Šiuos projektus kuravusi Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Rūta Černiauskienė portalui „Delfi“ perduotame komentare teigė, kad šie darbai atsirado dėl priežasčių, kurių numatyti nebuvo galima. Dėl to kai kurių darbų vertė šiek tiek padidėjo, kai kurių – sumažėjo.

„Pavyzdžiui, pradėjus šventovės vidaus sienų restauravimo darbus, buvo aptikti autentiški sieninės tapybos pavyzdžiai, kuriuos reikėjo restauruoti. Sieninės tapybos likučių rasta ir šventovės išorėje, jie užkonservuoti.

Medinio balkono projektą taip pat teko koreguoti. Pastatas daug metų buvo nešildomas, todėl drėko sienos. Įrengus infraraudonųjų lempų šildymą pastebėta, kad vis dar šiek tiek drėksta šiaurės rytinės dalies siena. Čia statybininkai taip pat atliko papildomų darbų“, – komentavo Kauno rajono savivaldybės atstovė R. Černiauskienė.

Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

Nenorėjo klastoti istorijos

Visgi, daugiausia aistrų sukėlė sprendimas gotikinės bažnyčios prieigose, kur anksčiau žaliavo pieva, išlieti milžinišką betono platformą, ant kurios galėtų būti statomos scenos, vykti įvairūs renginiai.

Šis sprendimas vadintas nevykusiu, grubiai darkančiu istorinę bažnyčios aplinką. Paradoksalu, tačiau šio projekto autorius – nėra pradedantysis architektas. Tai profesiniuose sluoksniuose gerai žinomas paveldo specialistas, Kauno technologijos universiteto dėstytojas Gintaras Prikockis.

Komentuodamas kilusias aistras jis portalui „Delfi“ anksčiau minėjo, jog pradinis tikslas buvo atkurti bažnyčios pašonėje kadaise buvusią miestelio aikštę.

Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

„Pradinė mintis buvo daryti akmenų grindinį. Tikėjomės, kad tyrimus atlikę archeologai kažką ras, tačiau jokio grindinio pėdsakų surasta nebuvo. Ši miestelio aikštė niekada nebuvo grįsta, ji buvo žvyro ir smėlio dangos. Ta aikštės forma ir dydis yra pagrįsti istoriniais duomenimis.

Kodėl mes nenorėjome akmenų? Nes akmuo neturi amžiaus ženklo. Sudėjus akmenų grindinį, po metų, ar po šimtų metų šis akmenų grindinys atrodo vienodai, tarsi senovinis, čia buvęs tikras grindinys. Mes nenorėjome falsifikuoti istorijos, nes jokios akmeninės aikštės ten nebuvo“, – pasakojo architektas G. Prikockis.

Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

Už projektavimą sumokėta 83 tūkst. 867 eurai

Projekto autorius sakė, jog svarstyta buvusią aikštę grįsti trinkelėmis, ar raudona klinkerio danga, tačiau su šiais siūlymais jis kategoriškai nesutikęs. Vienas galimų variantų – naudoti natūralią grunto dangą, tačiau šios idėjos atsisakė projekto užsakovai, Kauno rajono savivaldybė, nes šiai dangai reikėtų nuolatinės priežiūros.

„Tad pasirinkome betono dangą su atidengtais akmenėliais. Jos vaizdas toks, kaip žvyras. Tokia buvo pagrindinė projekto mintis. Tokią dangą prieš 20 metų buvome suprojektavę, ji iki šiol stovi Kaune, prie paminklo S. Dariui ir S. Girėnui. Technologiniai dalykai buvo ne naujiena, tačiau įvyko taip, kaip įvyko. Statybininkai nesugebėjo padaryti tokios dangos...“, – portalui „Delfi“ yra sakęs architektas G. Prikockas.

Kauno rajono savivaldybės teigimu, už paslaugas G. Prikocko vadovaujamai bendrovei „Erdvės norma“ iš viso sumokėta 83 tūkst. 867 eurai.

Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

Tyrė paveldosaugininkų kompetenciją, bet pažeidimų nenustatė

Kilus skandalui dėl sprendimo istorinės bažnyčios pašonėje išlieti betono „lopą“ po didinamuoju stiklu atsidūrė Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno teritorinis padalinys, turintis prižiūrėti, kad paveldo objektai nebūtų niokojami.

Buvo sudaryta komisija, turėjusi išsiaiškinti, ar Kauno paveldosaugininkai tinkamai atliko savo darbą. Galiausiai paaiškėjo, kad jokių pažeidimų jų veiksmuose nustatyta nebuvo.

„Komisijos pateiktose išvadose nurodoma, jog KPD Kauno teritorinio skyriaus darbuotojų veiksmuose nerasta nusižengimų teisės aktams.

Pažymėtina, kad tam tikri KPD Kauno skyriaus darbuotojų veiksmai buvo atlikti dar 2013 metais, t.y. tuo metu, kai Specialiųjų paveldosaugos reikalavimų išdavimo tvarkos aprašas (poįstatyminis teisės aktas) dar nebuvo pakeistas ir minėtieji veiksmai atitiko tuo metu galiojusias įstatymų nuostatas“, – teigiama KPD direktoriaus pavaduotojo Audriaus Skaisčio atsiųstame pranešime.

Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

Bažnyčioje atrastos kriptos su relikvijomis

Komentuodama visų šių darbų eigą Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja R. Černiauskienė sakė, jog sunkiausia buvo prognozuoti archeologinių tyrimų eigą. Kasinėjant šventorių aptikta įvairių radinių, įkapių, žmonių palaikų, kuriuos dar teks perlaidoti.

„Archeologų komanda, vadovaujama Justino Račo, Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios viduje ir šventoriuje darbavosi metus, rado daugybę bažnyčios ir miestelio istoriją papildančių radinių, Šventovės prieigose aptiktos dvi archeologiniu požiūriu vertingos III-IV a. apyrankės.

Didžiausia staigmena – pabaigus archeologinius kasinėjimus bažnyčios viduje aptiktos kriptos, apie kurias iki šiol nieko nežinota.

Archeologai jų tikėjęsi, kaip ir kitose bažnyčiose, po žeme, o rado šonuose virš grindų. Jas irgi teko sutvarkyti. Kriptose archeologai aptiko liturginių radinių: kryželių, medalikėlių, rožinių liekanų, žvakidžių“, – teigia Kauno rajono savivaldybės atstovė R. Černiauskienė.