„Sodra“: sugrįžta žmonių pasitikėjimas sistema
Anot „Sodros“ Pensijų anuitetų skyriaus vedėjos Daivos Gerulytės, šiemet gyventojai aktyviau renkasi dalyvauti pensijų kaupime – daug žmonių apsisprendė dalyvauti ir esą sutinka su automatiniu įtraukimu. Ji atkreipia dėmesį, kad po truputį sistema nusistovi, galima rasti daugiau informacijos, kas bus po liepos 1-osios, kokios išmokos lauks ateityje, o tai esą žmones paskatina kaupti pensijai.
Paskutinės pasirinkimo dienos, t. y. birželio 30 d., duomenimis, apie trečdalis gyventojų (apie 14 tūkst. asmenų – Delfi) aiškiai pareiškė, kad nenori dalyvauti kaupime. Taip pat apie porą tūkstančių žmonių, kurie į kaupimą buvo įtraukti automatiškai, pasirinko konkrečią bendrovę, kurioje norėtų kaupti. Dar beveik 4 tūkst. žmonių savarankiškai su pensijų kaupimo bendrovėmis sudarė sutartis, nors į kaupimą įtraukti nebuvo.
„Taigi tie, kurie aiškiai neišreiškė nuomonės, ką jie nori daryti, gali būti, kad paprasčiausiai sutinka su tuo, kas jiems yra siūloma. Trečdalis atsisakiusių žmonių – netoli pasaulinio standarto, kai paprastai apie 85 proc. žmonių sutinka būti įtraukti, o tik apie 15 proc. atsisako.
Jeigu palygintume su praeitais metais, kai trečdalis sutiko būti įtraukti, o du trečdaliai atsisakė, tai šiemet ryškiai matome, kad artėjame prie pasaulinės tendencijos, kad sprendimas automatiškai įtraukti žmones buvo teisingas, nes žmogus kartais neprisiruošia nueiti ir padaryti sau kažką naudingo. (...) Manau, kad sugrįžta pasitikėjimas pensijų kaupimo sistema“, – vertina „Sodros“ atstovė.
„INVL“: dalis kreipiasi su klausimais „kas čia įvyko?“
„INVL Asset Management“ Pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė Dalia Kolmatsui, kad pastaruoju metu iš dalyvių sulaukia mažai klausimų apie pensijų kaupimą, daugiau jų esą kyla rugpjūtį, kai dalyviams išsiunčiami pirmieji pranešimai, o dalis žmonių kreipiasi su klausimais „kas čia įvyko?“.
„Pernai buvo gerai, kad įvyko Pensijų reforma ir bendros komunikacijos buvo labai daug, tad gyventojai gavo tos informacijos. Šiemet žiniasklaidos priemonėse procesas – tylesnis, todėl žmonėms informacijos trūksta“, – pastebi D. Kolmatsui.
Be to, ji atkreipia dėmesį į problemą, kad iš „Sodros“ gaudami duomenis apie naujai įtrauktus dalyvius, jų kontaktiniai duomenys ne visuomet yra teisingi: „Mums, kaip bendrovėms, sudėtinga užmegzti ryšį su žmogumi, pradėti tolesnę komunikaciją, nuodugniau paaiškinti apie pačią pensijų kaupimo sistemą, nes visgi išlieka problema, kad žmonės turėtų kreiptis į bendroves ir pirmiausia atsinaujinti savo kontaktinius duomenis.“
Kodėl žmonės atsisako kaupti?
Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas pažymi, kad yra ne viena priežastis, kodėl žmonės atsisako dalyvauti pensijų kaupime. Tiesa, tokia galimybė pensijų kaupimo sistemoje galioja tik naujai įtrauktiems gyventojams, mat tie, kurie jau dalyvauja, atsisakyti nebegali.
„Naujai įtraukti yra jaunesni žmonės. Kiek susiduriame praktikoje, jie pensiją mato dar labai toli nuo savo šiandieninio gyvenimo taško, jiems tai nėra aktualu, mažai apie tai galvoja, nors tai yra labai apgaulinga. Anksti pradėjus ruoštis, kai kaupiantysis pradeda ruoštis pensijai nuo labai jauno amžiaus, reikia mažiausiai pastangų, o rezultatas yra geriausias.
Kita priežastis – suprantama ir gana racionali. Jauni žmonės kuria šeimas, ima paskolas ir perka pirmuosius būstus ar kitus stambius pirkinius. Jiems tuo metu ypač trūksta pinigų srauto, nes pradedant darbinę karjerą, atlyginimai dažniausiai taip pat nebūna dideli. Tai reiškia, kad jų pajamos – itin ribotos, o kiekvienas euras – svarbus. Todėl racionaliai įvertinę kai kurie nemato galimybių šiuo metu atsidėti tolimam laikotarpiui“, – dėsto M. Kalesinskas.
Ką daryti pavėlavus atsisakyti dalyvauti kaupime?
„Sodros“ atstovė D. Gerulytė, paklausta, kiek naujai įtrauktų gyventojų, nebenorėdami kaupti pensijai, kreipiasi pasibaigus terminui, t. y. po liepos 1 d., tikina, kad itin nedidelė dalis.
„Pernai kreipėsi apie tūkstantis žmonių, iš jų objektyvias priežastis turėjo dar mažiau žmonių. Apibendrinant galima sakyti, kad tik apie 1 proc. žmonių turi nusiskundimų, kad jie buvo automatiškai įtraukti“, – komentuoja pašnekovė ir priduria, kad „Sodra“ pernai po liepos 1 d. patenkino mažiau nei trečdalį prašymų atšaukti pensijų kaupimą. Vadinasi, du trečdaliai (apie 600) gyventojų liko kaupti pensijai, nors to nenorėjo.
„Žmogus negyvena tuo adresu, kuriuo siunčiamas registruotas laiškas, neturi gyventojo paskyros „Sodroje“, niekada nebuvo jos atidaręs. Matome, kai žmogus atsidaro savo paskyrą ir peržiūri mūsų žinutę. Jei jis žiūrėjo ją, o vėliau sako, kad nieko nežinojau apie kaupimą ir pan., tuomet toks argumentas nebegalioja. Taip pat, jei žmogus buvo ilgesniam laikui išvykęs ir tikrai negalėjo žinoti, kad jis bus įtrauktas. Kiekvienu atskiru atveju reikia vertinti, ar tos priežastys rimtos“, – priežastis, dėl kurių gyventojams leidžiama atšaukti pensijų kaupimą po termino, nurodo D. Gerulytė.
Kaupiančiųjų atstovo vertinimu, kai žmonės automatiškai yra įtraukiami į kaupimą, o apie tai net nežino, atsiranda šiek tiek painiavos.
„Kai buvo rengiami reformos siūlymai, nepritarėme automatiniam įtraukimui, sakėme, kad būtų geriau, jei pasirinkimas būtų paliktas patiems žmonėms. Kita vertus, automatinis įtraukimas kai kam yra naudingas, nes žmonės neprisiruoštų to klausimo spręsti, atidėliotų, pakankamai nepasidomėtų. Galbūt norėtų kaupti, bet nepadarytų aktyvių žingsnių ir patys nepasirūpintų savo tolima ateitimi. Tad automatinis įtraukimas suveikia kaip savotiškas priminimas, ypač kai yra galimybė atsisakyti per pusę metų. Kiekvienam aktyviai besidominančiam žmogui turėtų būti lyg ir pakankamas laiko tarpas įvertinti, ar jis nori būti įtrauktas į kaupimą, ar jam geriau atsisakyti.
Didelės problemos nematome, bet būna kuriozų: žmonių nepasiekia informacija, jie susigaudo tik liepos ar rugpjūčio mėn., kad buvo įtraukti, nes jie nieko nežinojo, nesuprato. Deja, tuo metu atsisakyti jau būna per vėlu. Dar galima galvoti, kaip tą sistemą būtų galima patobulinti“, – pažymi M. Kalesinskas.
Ką turi daryti asmenys, kurie buvo automatiškai įtraukti į kaupimą, tačiau persigalvojo ar nepastebėjo? Anot „Sodros“ atstovės, tai padaryti gali būti sunku.
„Jau nelabai gali atsisakyti, nebent galima rašyti skundą, kad buvo neteisingai įtrauktas, neturėjo galimybės per pusmetį atsisakyti. Kiekvienas toks atvejis būtų nagrinėjamas – ar tikrai yra objektyvių priežasčių, kodėl žmogus negalėjo per pusę metų atsisakyti.
Žmonės turėtų truputėlį atsakingiau žiūrėti į savo kontaktinius duomenis ir atsinaujinti sistemoje, tokiu atveju informacija žmones pasiektų greičiau ir laiku. Tiems, kurie neatsidarė savo gyventojo paskyros, kad perskaitytų žinutę, buvo siunčiami 3 ar 4 registruoti laiškai. Pakankamai daug kartų buvo primenama, tad nežinau, kiek dar priminimų reikia jiems siųsti“, – atkreipia dėmesį D. Gerulytė.
Taigi iki birželio 30 d. į pensijų kaupimą naujai įtraukti gyventojai galėjo apsispręsti – patys sudaryti sutartį su norima pensijų kaupimo bendrove, nieko nedaryti ir pradėti kaupti pensiją „Sodros“ atsitiktine tvarka parinktoje bendrovėje, ar asmeninėje „Sodros“ paskyroje gyventojui pateikti prašymą kaupime nedalyvauti.
Kodėl reikia kaupti pensijai?
Pensijų kaupimo bendrovės atstovė D. Kolmatsui neseniai į darbo rinką įžengusiam jaunuoliui pataria iškart galvoti apie savo ateitį ir pasirūpinti pensija.
„Visuomenė sensta, vien valstybės užtikrintos „Sodros“ pensijos oriai senatvei nepakanka, todėl ir buvo vykdyta reforma ir automatinis įtraukimas. Yra ekspertų skaičiavimų, kad „Sodros“ pensija užtikrins 30-40 proc. žmogaus pajamų, kurias gaudavo prieš išeidamas į pensiją. Europos standartas – 70-75 proc. buvusių pajamų. Likusią dalį jis turi pats sugalvoti, kaip sutaupyti.
Per automatinį įtraukimą valstybė imasi aktyvaus vaidmens, ragindama apsvarstyti šį klausimą kuo anksčiau. Skaičiuojama, kad iš antros pakopos gyventojas savo pensiją gali pasididinti dar apie 15-20 proc. Vidutiniškai jo pensija, lyginant su jo pajamomis iki pensijos, galėtų būti apie 50-55 proc.“, – sako INVL atstovė.
Savo būsima pensiją galima sužinoti „Sodros“ skaičiuoklėje, įvedus savo pajamas, stažą, taškų skaičių.
Anot D. Kolmatsui, kuo toliau atidėliojamas sprendimas, tuo brangiau jis kainuoja: „Sakoma, kad iki 30 metų pradėjus kaupti, užtektų atidėti 10 proc. savo pajamų, nuo 30 metų reikėtų atidėti – 15 proc., o kai pradedi kaupti, kai tau yra 40 metų, galbūt 20 ar net 30 proc. reikės atidėti savo pajamų.“
Be to, kadangi pensijų lėšos yra investuojamos, pradeda veikti sudėtinių palūkanų efektas. Taigi, kaip pastebi pašnekovė, kuo vėliau nukeliamas sprendimas kaupti ir investuoti lėšas, tuo sulaukiamas mažesnis efektas.
„Tai reiškia, jei iki pensijos lieka 20 metų, per tiek laiko lėšos su vidutine 5 proc. grąža, atskaičius mokesčius, gali padvigubėti. Jeigu aš pradedu taupyti ir mano laikotarpis – 40 metų, lyginant, kiek įmokėjau ir kiek sukaupsiu, prognozuojama, kad gali būti tarp 5-7 kartų daugiau, nei pats įmokėjau“, – kaip veikia ilgalaikio investavimo efektas, aiškina D. Kolmatsui.
Kokios pensijos tikėtis, sulaukus senatvės?
Kokios pensijos gali tikėtis sulaukus senatvės, priklauso ne tik nuo laikotarpio, kada gyventojas pradeda kaupti, taip pat veikia fondas, į kurį investuojama ir dar kiti veiksniai.
„Todėl ir buvo įgyvendinta gyvenimo ciklų fondų reforma – žmones paskatinti investuoti, kad portfelio struktūra atitiktų jo amžių. Turėjome tokią problemą, kad lietuviai investuoja per konservatyviai. Dėl to pernai galėjome išnaudoti akcijų rinkų augimą, šiemet turėjome ir kritimą, bet ilgalaikis rezultatas turėtų būti geresnis.
Pensija priklausys ir nuo to, ar toliau gyventojas dirbs, ar darys savo gyvenime pauzes, nes jei nedirba, negauna apmokestinamųjų pajamų, jo įmokos pensijai II pakopoje neskaičiuojamos. Taip pat – kokį kaupimo būdą pasirinks, nes dabar automatiškai įtraukti asmenys kaupia pagal laipsninio kaupimo sistemą – kaupiasi ne 3 proc., o 2,1 proc. nuo atlyginimo, o valstybės paskata atitinkamai yra ne 1,5 proc., o 0,6 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio.
Dar priklausys ir nuo valstybės taikomų mokesčių politikos. Valstybė labai smarkiai peržiūrėjo mokesčius ir juos sumažino – kitais metais pensijų fondai taikys tik 0,5 proc. valdymo mokestį, tai turės įtakos bendrai sukauptai sumai“, – vardija pašnekovė.
Anot jos, kaupiant tik antroje pakopoje, visiškai orios senatvės, kaip ji suprantama Vakarų Europoje, gyventojai neturės, todėl ragina papildomai rinktis kitus taupymo instrumentus.
