Jame primygtinai reklamuojamas revizionistinėmis interpretacijomis persunktas straipsnis apie Antrąjį pasaulinį karą, kurio autorius – ne kas nors kitas, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Taigi, prie minėtą dieną gauto elektroninio laiško buvo pridėtas į vokiečių kalbą išverstas V. Putino parašytas 9 tūkst. žodžių ilgumo tekstas.
Visgi labiausiai J. Obertreis suglumino tiesioginis kreipimasis, kuriuo ir buvo užbaigtas iš ambasados atsiųstas laiškas, rašoma „Laisvosios Europos radijo“ portale.
„Rusijos prezidento straipsnis, be jokio abejo, sudomins jūsų auditoriją. Tai numatydami, siūlome pasinaudoti šiuo V. Putino straipsniu rengiantis būsimoms istorijos paskaitoms“, – rašoma Friedricho ir Alexanderio universiteto profesorei adresuoto laiško pabaigoje.
J. Obertreis pasijuto išmušta iš vėžių. Ji sėdo prie „Twitter“ ir pasistengė parašyti apie tai, kas sukėlė jai nerimą, būtent – apie, jos galva, anaiptol nepageidaujamą bandymą daryti įtaką jos mokymo turiniui. Netrukus paaiškėjo, kad lygiai tokį patį elektroninį laišką gavo nemenkas būrys Vokietijos istorikų, taip pat labai aiškiai nurodžiusių, ką apie tai mano, socialinių tinklų platformose.
„Nežinau – juoktis ar verkti“, – parašė istorikė Anke Hilbrenner, dėstanti Rytų Europos istorijos kursą Getingeno universitete.
„Putinas ir vėl vaidina istoriką“, – pakomentavo Martinas Austas iš Bonos universiteto.
Revizionistinės pažiūros
JAV žurnale „The National Interest“ birželio 18 d. pasirodęs V. Putino straipsnis „The Real Lessons Of The 75th Anniversary Of World War II“ (Tikrosios pamokos, sulaukus 75-ųjų Antrojo pasaulinio karo metinių) iškart sukėlė aršias diskusijas. Jame kuo rimčiausiai cituojami archyviniai dokumentai, bet tekstas mirga nuo gramatinių klaidų ir stebina keisčiausiomis kalbinėmis konstrukcijomis. Vieno rusų istoriko pastabą apie tai, kad publikacijoje cituojami Adolfo Hitlerio žodžiai – pramanyti, Kremlius be užuolankų atmetė.
Ištęstas monologas istorijos tema primena Maskvos pastaraisiais metais ypač aktyviai brukamas revizionistines pažiūras. Straipsnyje kritikuojami vadinamieji Vakarų mėginimai iškreipti Antrojo pasaulinio karo istoriją ir primenama apie sovietų vaidmenį nugalint nacistinę Vokietiją – iškovojant beveik 27 mln. žmonių gyvybių kainavusią pergalę.
Tekstas, kurį drąsiai galima pavadinti naujausiu kovingu rusų pasisakymu V. Putino lūpomis, ypač papiktino Baltijos šalių vyriausybes, nes jame nurodoma, kad jos noriai atsisakė suverenumo atsiduodamos okupacinių sovietų jėgų valiai.
Varšuvoje straipsnis sulaukė pasmerkimo (ir tai nieko stebėtino), nes jame teigiama, kad Lenkija turi prisiimti atsakomybę už dvigubą invaziją jos pačios atžvilgiu, kurią įvykdė nacistinė Vokietija ir Sovietų Sąjunga 1939-aisiais, veikusi pagal Molotovo–Ribbentropo pakto slaptąjį protokolą ir, anot V. Putino, atlikusi gynėjo vaidmenį.
Atminties karas
Elektroniniu laišku „Laisvosios Europos radijui“ atsiųstuose komentaruose M. Austas iš Bonos universiteto prisipažino, kad laiškas iš Rusijos ambasados jį labai nustebino. Jis taip pat nurodė, kad V. Putino straipsnį priskiria tarp Rytų Europos ir Rusijos pastaraisiais metais vykstančio atminties karo apraiškoms, be to, yra linkęs pritarti kai kurioms padarytoms išvadoms, pavyzdžiui, smerkiančiam požiūriui į Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos nuolaidžiavimą A. Hitleriui 1939-aisiais ir dėmesingumui milžiniškoms kančioms, kurias Sovietų Sąjungos piliečiams užtraukė Vokietijos invazija 1941-aisiais. Visgi likusios straipsnio dalys, anot M. Austo, tėra faktų iškraipymas.
„Nė vienas Vokietijos istorikas nepasirašys po Lenkijai mestais kaltinimais dėl Antrojo pasaulinio karo. Tai visiškas absurdas, – tvirtina jis. – Spėju, kad tikrai nemaža dalis kolegų V. Putino tekstu pasinaudos nebent kaip šaltiniu, kurį tyrinėjant pavyks geriau suprasti istorijos politiką apskritai, o ypač – antagonistinę atminties kultūrą, kontroliuojančius mechanizmus.“
Tačiau Rusijoje V. Putino pažiūros sulaukė visuotinio pritarimo, mat nemažai rusų jaučiasi įpykę dėl to, kad vykstant diskusijoms apie Sąjungininkų iškovotą pergalę prieš fašizmą jų šalis kartais ignoruojama. Vakaruose vykstančius atminimo renginius, per kuriuos neužsimenama apie sovietų indėlį, Maskva traktuoja kaip pavyzdžius, bylojančius apie sąmoningai vykdomą kampaniją, kurios tikslas – perrašyti Antrojo pasaulinio karo istoriją, o taikinys – Rusija.
Neeilinis įvykis
Kad ir kaip būtų, keliems asmenims Rusijos ambasados išplatintas elektroninis laiškas padarė įspūdį.
„Istorija paprastai suprantama kaip šališkumo neįsileidžiantis diskursas, – sakė istorikas Martinas Schulze Wesselis pagrindinės Vokietijos vakaro naujienų programos „Tagesschau“ eteryje, – tačiau prezidento sprendimą parašyti straipsnį ir išsiuntinėti jį istorikams su prašymu remtis juo per istorijos paskaitas reikia laikyti neeiliniu įvykiu.“
„Laisvosios Europos radijui“ raštu pateiktuose komentaruose Rusijos ambasados Berlyne atstovas spaudai Ilja Rožkovas stengėsi apginti elektroninį laišką. Juo, pasak I. Rožkovo, buvo siekiama vien informuoti ir padėti susidaryti objektyvų požiūrį į pateiktą medžiagą.
Atsakydama tiesiai J. Obertreis, istorijos profesorei, pirmai išreiškusiai pasipiktinimą dėl gauto elektroninio laiško, Rusijos ambasada nurodė, kad V. Putino straipsnis paskatino diskusiją tarp vokiečių, todėl ir buvo išsiųstas Vokietijos specialistams.
Ambasada, esą, siekė, kad perskaitę straipsnį žmonės pasidarytų asmenines išvadas, užuot kliovęsi iš užsienio plūstančiais vertinimais.