„Delfi“ laidoje „Delfi premjera“ dainininkė ir vokalo pedagogė atvirai papasakojo apie žmones, trukdžiusius jai eiti trokštamu keliu.
„Prieš daugelį metų pati buvau kalta dėl to, kad leisdavau šalia savęs būti žmonėms, kurie kartais tikrai blogai veikia mano sprendimus, mano nuotaikas ir emocijas. Dabar jų šalia nebėra, apsisuko didelis laiko ratas, kuomet aš viską pati gerai permąsčiau. Ypatingai daug davė ir atvėrė pedagoginis darbas. Supratau, kad atėjo metas daryti tai, ko aš kažkada labai labai norėjau, dainuoti taip, kaip noriu, kaip noriu ir apie ką noriu. Greičiausiai anksčiau mano nepasitikėjimas savimi lėmė tai, kad aš pasirinkdavau dainuoti dainas, kurios nėra gimusios iš mano prigimtinių savybių.
<...> Aš ne kartą sakiau, kad būti savimi yra prabanga. Taip nutinka, kad prisileidi žmones, kurie daro įtaką tavo mintims, kūrybai. Griežtai esu atsiribojusi nuo to ir esu atradusi žmones, kurie mane priima tokią, kokia esu – su visais privalumais ir trūkumais. Aš viso labo esu žmogus, kuris klysta, myli, nori, atranda, kuriam kartais ne viskas pavyksta. O svarbiausia save priimti tokią, kokia esu“, – kalbėjo Rosita.
Moteris pasakojo, kad didžiausia motyvacija jai pradėti karjerą buvo ankstyva motinystė – Rosita dukros susilaukė vos 17-kos. „Tas mano muzikinis kelias vingiavo vingiavo ir praėjo iki tokio taško, kada man jau visai nebesinorėjo dainuoti. Man buvo apie 40-imt. Pasakiau sau, kad daugiau taip nebegaliu: nebegaliu daugiau to girdėti, nebegaliu įsimontuoti į tam tikras muzikines platformas. Pagalvodavau – Dieve, juk užsienyje mane priima visai kitaip. Aš ten jausdavausi atrasta ir suprasta. Ir tik grįžti į Lietuvą – viskas kitaip“, – atviravo R. Čivilytė.
