Nors naujasis virusas COVID-19 pastaruosius kelis mėnesius, neabejotinai, tapo labiausiai eskaluojama tema, tačiau D. Barkauskas neslepia pasigendantis informacijos, ką kiekvienas iš mūsų galime padaryti, kad sustiprintume savo imunitetą ir iki minimumo sumažintume tikimybę susirgti klastinga liga, rašoma pranešime spaudai.
„Pradėkime nuo to, kad viešoje erdvėje apie tai visai nekalbama. Didžioji dalis informacijos buvo apie išorines, pasyvias apsaugos priemones: kaukes, atstumo laikymąsi, karantiną ir kitus dalykus. Tačiau visiškai nebuvo kalbama apie tuos dalykus, kurie priklauso nuo pačio žmogaus: kas yra mūsų imuninė sistema, kaip ji funkcionuoja, kokie yra principai ir kaip mes turėtume elgtis?
Net jeigu kalbėtume apie tokį elementarų dalyką kaip nespecifinis imunitetas, kurio vienas stiprinimo būdų yra grūdinimasis, tai toks įspūdis susidaro, kad jeigu tu nelendi į eketę, tai daugiau tos galimybės užsigrūdinti ir nelieka. Informacija nėra pakankama, nėra pakankamai aiškinama, ką žmogus turėtų daryti ir kaip jis visa tai turėtų daryti“, – sako D. Barkauskas.
Pasak Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojo, būtina strategija, kaip elgtis vasarą, kad, atėjus šaltajam metų laikui, kiekvienas visuomenės narys būtų pasirengęs prognozuojamai antrai koronaviruso bangai.
„Vienareikšmiškai. Mūsų treniruotė labai daug praranda, jeigu mes treniruojamės uždaroje erdvėje. Turime treniruotis lauke, kad mus veiktų gamtos faktoriai. Tada mes treniruojame kūną gamtos veiksniais ir gamtos faktoriais. Kūnas tampa lankstus ir prisitaikantis. Tai čia yra tie principai, kuriuos mes galime įgyvendinti dabar, nes tam yra palankiausias laikas.
Trys vasaros mėnesiai – tikrai pakankamas laikas, o jeigu dar įvertinsime, kad vasara yra pasislinkusi į vėlyvą vasarą, tai yra, galime skaičiuoti dažniausiai ir rugsėjį, tai to laiko paruošti organizmą yra daugiau nei pakankamai“, – dėsto sporto medicinos gydytojas.
Tiesa, pasak D. Barkausko, imantis imuniteto stiprinimo, nereikėtų painioti sporto su fiziniu aktyvumu.
„Mes turėtume kalbėti apie judesio kultūrą plačiąja prasme, o ne apie sportą. Sportas turi visai kitas užduotis. Fitneso kultūra dažniausiai yra susijusi su ornamentika arba su tuo, kaip mes atrodome. Bet virusui yra visiškai vienodai, kaip aš atrodau ir kokia mano bicepso apimtis. Organizmo atsparumą lemia visai kiti principai“, – pasakoja D. Barkauskas.
Žurnalistės Daivos Žeimytės-Bilienės moderuojamoje diskusijoje „Karantino pamokos: kaip save ruošti rudeniui?“ kartu su D. Barkausku dalyvaus du žymūs Lietuvos lengvaatlečiai: Europos uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionė, šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė ir Europos neįgaliųjų lengvosios atletikos vicečempionas, sprinteris Danas Sodaitis.
Pasak D. Barkausko, kalbant apie profesionalių sportininkų imuninę sistemą, egzistuoja kita specifika.
„Kai sportininkas yra geriausioje formoje, jo imuninė sistema yra disfunkcija. Tačiau turėkime galvoje, kad sportininkas formos pike nėra visą laiką. Pike galima išsilaikyti ilgiausiai iki dviejų savaičių, tačiau dažniausiai tai trunka dar trumpiau. Didžiausia problema yra tai, kad sportininkas planuoja fizinius krūvius pagal tam tikrą varžybų išsidėstymą. Krūvis pagal ciklus yra dėliojamas taip, kad reikiamu metu išeiti į formos piką.
Šiuo atveju yra neapibrėžtumo komponentas, tai yra, mes negalime kai kurių dalykų planuoti. Apskritai yra neaišku, kas rudenį bus. Gal nieko nebus, o gal kažkas bus. Tai yra tam tikras komponentas, kuris nepriklauso nuo mūsų. Reiškia, mes galime pasikliauti tik tuo komponentu, kuris priklauso nuo mūsų. Jeigu nėra stambių varžybų suplanuota, o daugelis sportininkų dabar jų ir neturi, tai planuoti formos piko kaip ir tikriausiai nereikėtų. Nes tai yra rizikinga“, – sako D. Barkauskas.
Diskusijos „Karantino pamokos: kaip save ruošti rudeniui?“ vaizdo transliaciją liepos 3 d., penktadienį 15 val. galėsite tiesiogiai stebėti Lietuvos paralimpinio komiteto paskyroje feisbuke ir portale Delfi.lt.
Bent kartą per dieną privalome suprakaituoti: gydytojas Barkauskas paaiškino, kuo rizikuojame to nedarydami
