Anot medikės, pirmiausia reikia prisiminti, kad visi vaikai yra skirtingi ir vienos taisyklės visiems nėra. „Pažiūrėkime į save, esame tokie skirtingi: vieniems jūros vanduo per šaltas, kiti gali pliuškentis ir valandą. Vieniems ežero vanduo per purvinas, kitiems – per daug žolių. Vieni ilgai pliuškenasi, kiti trumpai. Todėl ar galima vaikus maudyti vandens telkiniuose, negaliu vienu žodžiu atsakyti. Ar reikia juos grūdinti? Taip, reikia. Bet kiekvienas vaikas yra individualus, todėl reikia žiūrėti pagal jo poreikius ir norus“, – sakė gydytoja.
Ji pabrėžė, kad kūdikių kūno termoreguliacija nėra iki galo išsivysčiusi, todėl jie gali staigiai perkaisti arba peršalti. Bet koks staigus temperatūros pokytis mažyliui gali sukelti nemažai streso. „Jei nuo pat gimimo mažylį grūdinate, po maudynių apliejate vėsesniu vandeniu, be abejo, jis yra geriau pasiruošęs maudynėms ežere ar jūroje. Bet jei jis gyvena šiltnamio sąlygomis namuose, jei vandenį matuojate su termometru, kad, neduok Dieve, nebūtų per šaltas, vaikas tikrai nėra pasiruošęs. Riebalinio sluoksnio maži vaikai turi nedaug, o tokios maudynės sunaudoja daug energijos, todėl reiktų viską įvertinti“, – patarimais dalijosi I.Plėštytė-Būtienė.
Anot jos, svarbu atminti – kuo mažesnis vaikas, tuo trumpiau reikėtų leisti jam maudytis. Geriau trumpiau ir dažniau, nei rečiau, bet iki lūpų pamėlynavimo. „Pradžiai geriausia mažus vaikučius leisti į baseiniuką. Galima pasemti iš ežero vandens ir pripilti į pripučiamą baseiną. Daug vandens nereikia – kad net apvirtęs vaikas nepanirtų. Ežere galite pamirkyti kojytes. Ypač saugokite ausytes, nes kad ir vasariškas vėjas, bet jis gali perpūsti“, – sakė medikė.
1-3 metų vaikai, pasak gydytojos, jau patys bėga į vandens telkinį, todėl jiems galima leisti 5-10 minučių pasipliuškenti. „Dažnai tokie vaikai ir patys dar nemirksta ilgiau, o štai vyresnėliai – 5-7 metų – vandenį mėgsta ir juos tenka „traukti“ iš vandens. Bet aš esu už laisvę. Tokio amžiaus vaikai jau gali pasakyti, kad jiems šalta. Jei vaikas neturi gretutinių ligų, tarkime, anginos, leiskite vaikui pliuškentis. Yra net toks juokas: mama šaukia pro langą: „Jonuk, ateik namo“, Jonukas: „Mama, aš alkanas ar sušalęs?“ Tokių situacijų nereikia, jie patys gali nuspręsti“, – teigė gydytoja.
Pasak jos, tokiems ir ypač dar vyresniems vaikams svarbiausia paaiškinti saugaus elgesio taisykles vandenyje. „Tai nereiškia, kad jūs nuolat turite kontroliuoti ir sakyti, ko nedaryti. Tai reiškia, kad turite paaiškinti, kaip saugiai elgtis vandenyje, kaip šauktis pagalbos, jei nutinka nelaimė“, – sakė I.Plėštytė-Būtienė.
Kokiame vandenyje maudytis? „Kai kuriems atrodo, kad jūros, upių ir ežerų vanduo nėra higieniškas. Kita vertus, viešbučių baseinuose tikrai yra labai daug chemikalų. Todėl, kur saugiau, sunku pasakyti. Jei vaiko oda dirgli, po maudynių reiktų gerai išprausti, patepti apsauginiu kremu, priešuždegiminiu geliu. Jei oda yra sveika, ji puikiai gali save apsaugoti. Žinoma, jei vanduo nėra toks, kuriame draudžiama maudytis. Jei artėja vandens žydėjimo metas, jautresnei odai gali būti negerai. Tokiam vandenyje nederėtų maudyti vaikų“, – dėstė medikė.
Dar vienas dalykas, į kurį svarbu atkreipti dėmesį – žiūrėti, kad vanduo nepatektų vaikui į burną, nes gali skaudėti pilvą.
Kita priežastis, kodėl atsiranda bėrimai – įvairūs plaukmenys ir maudymosi kostiumai. „Jei dedame vaikams maudymosi kostiumus, atkreipkite dėmesį, kad jie būtų švarūs, išskalbti po paskutinio naudojimo. Pačiame audinyje gali būti prisikaupę dirginančių medžiagų ir dėl to gali atsirasti odos sudirgimai. Dar sudirgimai gali būti nuo plaukmenų. Pasidomėkite, iš kokių medžiagų jie padaryti. Nes vaikams nuo jų dažnai būna paraudimų, žaizdelių, pūslių“, – sakė gydytoja ir pridūrė, kad svarbiausia vaikus prie vandens telkinio atidžiai prižiūrėti, grūdinti ir leisti džiaugtis vasara.
