Teismas iš buvusio įmonės vadovo Aurelijaus Deviatnikovo priteisė daugiau nei 1,38 mln. eurų, taip pat jo ir buvusių akcininkų, valdybos narių Nijolės bei Rokvaldo Bartusevičių, Algimanto Kabišaičio – dar 165 tūkst. eurų žalos.
Teismas sprendė, jog A. Deviatnikovas, vadovaudamas „KDS grupei“, neteisėtai nevykdė 2015 metais valdybos priimto nutarimo parduoti degalinę valdžiusios bendrovės „Rotada“ akcijas už 1,68 mln. eurų, nes kitaip struktūravo sandorį.
„Vadovas sudarė įmonei žalingus susitarimus dėl akcijų kainos sumažinimo, neišvengė interesų konflikto asmeniškai finansuodamas pirkėją. Šiais neteisėtais veiksmais „KDS grupei“ buvo padaryta žala – ji negavo 1,38 mln. eurų už savo turtą. Vadovo veiksmai parduoti akcijas ne tomis kainomis, kokias nusprendė valdyba, modifikuojant sutarties sąlygas, buvo padaryti tyčia, nes jis sąmoningai siekė iš anksto sumanyto rezultato, kad bendrovė gautų mažesnę sumą“, – rašoma teismo nutartyje.
Teisme A. Deviatnikovas teigė, jog „Rotados“ akcijas nuspręsta parduoti, nes pagrindinis „KDS grupės“ kreditorius komercinis bankas „DNB bankas“ (dabar „Luminor“) rekomendavo atsisakyti su įmonės pagrindine veikla nesusijusio turto, taip sumažinant įsiskolinimus bankui.
Anot buvusio vadovo, pirminis pasiūlymas įsigyti „Rotadą“ buvo už 1,4 mln. eurų, o po kelis mėnesius trukusių derybų, kaina pakilo iki 1,68 mln. eurų, numatant, kad pirkėjas padengs 1,19 mln. eurų jos įsiskolinimus bankui bei 753 tūkst. eurų garantiją. A. Deviatnikovo teigimu, įmonė iš sandorio gavo naudos, nes jos kreditų limitas sumažėjo daugiau nei 1,94 mln. eurų.
Tačiau teismo vertinimu, pirkėjui, įsigyjant „Rotados“ akcijas ir padengiant jos kreditą, „KDS grupė“ iš sandorio gavo ne pajamas, o savo sąskaita padengė antrinės įmonės kreditą ir atsisakė regreso teisės.
Teismas taip pat sprendė, kad A. Deviatnikovas, N. Bartusevičienė, R. Bartusevičius ir A. Kabišaitis įmonei padarė žalą nekilnojamąjį turtą – degalinę – už mažesnę nei rinkos kainą nusprendę parduoti „Rotadai“.
„Audito ataskaita rodo, kad tiksli „KDS grupės“ ekonominio nemokumo atsiradimo data yra 2015 metų rugsėjo 17 diena. 2014 metų pabaigoje įmonės trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 21,3 mln. eurų, o turtas – 11,25 mln. eurų. Akivaizdu, kad pastatų perleidimas nepagrįstai sumažinta kaina buvo sandoris, dar labiau mažinantis turto vertę, ir nors tiesiogiai nesukuriantis nemokumo, bet jau vedantis įmonės būklę link nemokumo situacijos“, – rašoma teismo nutartyje.
Teismas vertino, kad N. ir R. Bartusevičiai, kaip įmonės akcininkai turi teisę laisvai spręsti dėl įvairių sandorių, tačiau tik iki tol, kol nėra pažeidžiamos kreditorių teisės.
„2015 metų rugpjūtį priimtas nutarimas parduoti pastatus ir akcijas buvo vienas iš tų, kurie sukėlė įmonės nemokumą. Spręstina, kad Bartusevičiai, kaip valdybos nariai, atliko bendrovės atžvilgiu neteisėtus veiksmus – nebuvo sąžiningi, protingi ir lojalūs bendrovei, N. Bartusevičienė neišvengė situacijos, kai jos asmeniniai interesai parduoti sklypus prieštaravo juridinio asmens interesui išlaikyti turto masę nepakitusią ar bent jau gauti lygiavertę kainą už turtą“,- rašoma teismo nutartyje.
Tuo tarpu buvęs „KDS grupės“ valdybos narys A. Kabišaitis, anot teismo, neteisėtus veiksmus padarė žinodamas, kad turtas bus parduodamas už mažesnę kainą ir tam neprieštaravęs.
Kauno apygardos teismo nutartį per 30 dienų galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.
A. Deviatnikovas „KDS grupei“ vadovavo nuo 2014 metų iki 2016-ųjų vasario. N. Bartusevičienė „KDS grupės“ valdyboje buvo 2014-2017 metais, R. Bartusevičius – 2006-2017 metais, A. Kabišaitis – 2006-2016 metais.
Iki 2017 metų rugpjūčio N. ir R. Bartusevičiai valdė 70 proc. „KDS grupės“ akcijų.
Bankroto byla „KDS grupei“ iškelta 2018-ųjų pradžioje. Pasak bankroto administratoriaus, įmonė jau 2017 metų rugpjūtį buvo nemoki, tuo metu naujiems savininkams pradėtos perleisti antrinės „KDS grupės“ įmonės – „Egavi“, „DS-1“, Vilniaus nacionalinis stadionas.