Londone vėl atidarytos parduotuvės, tačiau daugeliu atvejų griežti vyriausybės reikalavimai taip „padezinfekavo“ iki šiol kurtas unikalias pirkimo patirtis, kad net ir prabangiausios parduotuvės tapo tik nuobodžiomis ir saugiomis vietomis pirkti.
Iki pandemijos vaikščiodama po seną gerą Londoną mėgdavau „medžioti“ patirtis. Užsukusi į parduotuvę, pirmiausiai visuomet stengdavausi nuodugniai susipažinti su aplinka, o įdomiausia – kaip pardavinėjama?
Štai „Ralph Lauren“ parduotuvė – flagmanas, kuri yra įsikūrusi prabangos prekių ženklų ir nedidelių meno galerijų rajone – Bond gatvėje. Interjeras, prekių išdėliojimas ir paslaugūs pardavėjai sukuria puikią atmosferą ir ten visuomet jautiesi tarsi būtum užėjęs į privatų klubą popiečio arbatėlės. Prancūzų kosmetikos ženklo „Sisley“ konsultantės, dirbančios taip pat Bond gatvėje esančioje universalinėje parduotuvėje „Fenwick“, savo klientėms visada leidžia išbandyti produktus ant odos, tuo pat metu mėgaujantis šampanu ir rankų darbo šokoladu. Todėl dažnai atsitinka taip, kad po puikios konsultacijos, išeini su puikai nuotaika, su nepriekaištingai padarytu makiažu ir solidžiu krepšeliu įvairiausių mėginukų. Po to ilgai kirba mintis, kad vis dėlto reikia ten sugrįžti ir nusipirkti tą nepigų kremą...
Tai tik keli pavyzdžiai, kaip ryšius su klientais mezgė ir unikalias apsipirkimo patirtis kūrė įvairūs prekių ženklai. Bet viskas pasikeitė metų kovo 23-ąją, kai dėl koronaviruso pandemijos Britanijoje buvo įvestas karantinas, kuris čia vadinamas izoliacija (angl. lockdown).
Parduotuvės buvo uždarytos, vitrinos užtemo, o didžiausią pajamų srautą generavę klientai – užsienio turistai, dingo. Prekybos sektoriuje įsivyravo kelių mėnesių tyla.
Pertvaros, kaukės ir nesibaigianti dezinfekcija
Britanijos vyriausybė karantiną šiek tiek sušvelnino tik birželį ir uždegė žalią šviesą mažmeninės prekybos prisikėlimui. Dabar vienas po kito į naują gyvenimą sugrįžta įvairūs prekių ženklai. Jau atidarytos parduotuvės pertvarkytos pagal naujuosius reikalavimus.
Dėl įsigaliojusių saugos taisyklių visos jos labai supanašėjo: pirkėjų srautai juda tik viena kryptimi – per vienas duris įeina, per kitas išeina. Jeigu buvo daugiau durų, kitos liko užrakintos.
Ant grindų priklijuotos, nurodančios judėjimo kryptį ir raginančios laikytis saugaus 2 m atstumo. Prie visų kasų – stiklo pertvaros. Vos įėjęs turi dezinfekuoti rankas. Šalia dezinfekcinio skysčio kai kur guli ir kaukės. Ar būtina ją dėvėti? Pirkėjas renkasi pats, o tarp jau aplankytų vietų tik itališkų batų „Tod’s“ parduotuvės apsaugos darbuotojas paprašė užsidėti kaukę. Ji ten privaloma, bet pasak pardavėjos, išgirdę tai kai kurie pirkėjai apsisuka ant kulno ir išeina.
Prabangos prekių parduotuvės dabar negali pasiūlyti nei vandens, nei kavos ar šampano. Todėl viskas atrodo pakankamai nykiai ir dabar neišgirsi anksčiau linksmo pardavimo konsultantų šūksnių: „Prašau atnešti mano klientui šampano!“ arba „Mano klientas mielai išgers espresso“. Iš mano aplankytų Bond gatvės salonų tik minėtame „Tod‘s“ nedrąsiai pasiūlė vandens.
Tačiau labiausiai netikėtas ir nepatogumų keliantis pokytis yra tas, kad visose drabužių parduotuvėse uždaryti matavimosi kambariai ir kabinos. Tvarka tokia: renkiesi, perki, nešiesi namo, matuojiesi, o jei netinka – grąžini arba pakeiti prekę.
Štai ispanų drabužių tinklas „Massimo Dutti“ savo parduotuvėse neleidžia pasimatuoti net akinių. O „Ralph Lauren“ parduotuvėje vyrai, jei vilki apatinius marškinėlius, marškinius ar „Polo“ marškinėlius trumpomis rankovėmis matuojasi tiesiog prie lentynų, o nuolatinėms klientėms moterims lyg ir pusiau oficialiai yra paliktas vienas matavimosi kambarys atokiausiame parduotuvės kampe. Žemesnės klasės universalinėse parduotuvėse „Debenhams“ ir „House of Fraser“ pirkėjai gelbstisi matavimusi „iš akies“ prie salėse įrengtų veidrodžių. Tuo tarpu aukštos klasės vyriškų drabužių „Hackett“ konsultantė paaiškino, kodėl jie leidžia matuotis drabužius: pirkėjų srautas kol kas nėra didelis, todėl visus drabužius, kuriuos pasimatuoja pirkėjai, pardavėjai spėja dezinfekuoti garais ir padėti į „48 val. karantiną“. Po to drabužiai vėl grįžta į prekybos salę.
Daugelyje didelių parduotuvių kabo, mano požiūriu, sunkiausiai įgyvendinamas reikalavimas – stengtis neliesti prekių rankomis. O juk taip norisi viską pačiupinėti, ypač po dviejų mėnesių pertraukos. Todėl maloniai nustebino italų vyrų drabužių parduotuvės. Prie durų padėta dezinfekcinio skysčio, bet niekas „nespaudžia“ nei rankų dezinfekuotis, nei kaukių dėvėti. Jose tvyro sena gera, šiek tiek itališkai atsainoka atmosfera – viską gali paliesti ir pasimatuoti.
Dezinfekuoti, dezinfekuoti ir dar kartą dezinfekuoti
Tačiau ne visi naujieji reikalavimai mažmeninei prekybai pastebimi plika akimi. Nuo šiol pardavėjai turi daug papildomų pareigų. Jie privalo nuolat dėvėti pirštines ir dezinfekuoti viską, ką tik lietė pirkėjai: durų rankenas, prekystalių paviršius, kortelių skaitytuvus, planšetinių kompiuterių ekranus ir t.t. Juvelyrikos ir laikrodžių pardavėjai dezinfekuoja ir pačius gaminius. Pavyzdžiui, prabangios juvelyrikos ženklas „Boodles“ ir kiti panašūs ženklai savo pirkėjų saugumą garantuoja juvelyrinius dirbinius dezinfekuodami ultravioletiniais spinduliais. Kai kurios prabangos prekių parduotuvės dirba, bet pirkėjus priima tik pagal išankstinį užsirašymą – kad nebūtų eilių ir žmonės nesibūriuotų.
Suprantama, visa ši nauja tvarka ir reikalavimai mažmeninei prekybai kainuoja didelius papildomus pinigus, kurie nebuvo suplanuoti jokiuose biudžetuose, o turistų, kurie generuodavo didžiausias pajamas, kol kas net horizonte nematyti. Todėl, pavyzdžiui, prabangiausia pasaulio universalinė parduotuvė „Harrods“ ragina šalies vyriausybę greičiau atverti duris turistams. O kol jų nėra, laimi londoniečiai! Vaikščiodama po pustuštes parduotuves dėmesio gauni su kaupu. O svarbiausia, kad dabar, kai startavo vasaros išpardavimai, prekės ne taip greitai dingsta iš lentynų ir kai kur gali pasiderėti dėl kainos ir tų prekių, kurios niekada nebūna išparduodamų sąrašuose.
