Vairavimo mokytojas Artūras Pakėnas teigė, kad pagrindinė šios problemos priežastis yra tai, kad stovėjimo aikštelėse vairuotojai ir pėstieji paprasčiausiai pradeda vieni kitiems skirti mažiau dėmesio: vairuotojai dairosi laisvos stovėjimo vietos, pėstieji stengiasi greičiau pasiekti prekybos centrą ar ir jo išeiti.
Neišvengia klaidų
Dar viena problema, anot vairavimo instruktoriaus, – klaidingas eismo dalyvių požiūris, mat neretai tokiose vietose pėstieji mano, kad gali judėti jiems patogia trajektorija, tačiau tiesa yra kiek kitokia. Kaip ir einant šaligatviu, taip ir čia, automobilių judėjimo vietas reikėtų kirsti stačiu kampu, o ne įstrižai
„Stovėjimo aikštelės dažnai nėra vertinamos, kaip eismo sistemos dalis, todėl kiekvienas eismo dalyvis stengiasi kovoti už save, o dėl to į saugumą numoja ranka. Visi nori, kad kiti būtų dėmesingi jų atžvilgiu, tačiau tie patys žmonės nesistengia būti dėmesingi kitiems. Reikėtų prisiminti, kad tokiose vietose dauguma pėsčiųjų yra tie patys vairuotojai, todėl nereikėtų stengtis apsunkinti kitų, o kartu ir savo pačių, judėjimo“, – įžvalgomis dalinosi A Pakėnas.
Pasirūpinkite savo saugumu
Vairavimo instruktorius patarė keliaujantiems pėsčiomis būti atidesniems, judėti pažymėtais pėsčiųjų takais, o jei jie nėra įrengti – šaligatviais ir viena puse kuo arčiau stovinčiųjų automobilių. Jei pėsčiasis pastebi, kad šalia esantis automobilis juda atbulomis, reikėtų neskubėti įrodinėti savo pirmumo, o priešingai – sustoti, įsitikinti, kad vairuotojas jį mato bei praleidžia, ir tik tada eiti toliau.
„Ne kiekvienas vairuotojas stovėjimo aikštelėje geba gerai manevruoti, todėl neretai šis veiksmas atima labai daug jo dėmesio, dėl ko sėdintis prie vairo gali nepastebėti, kad už jo automobilio eina žmogus, o ypač vaikas. Nors vairuotojas važiuojantis atbulomis kitus eismo dalyvius privalo praleisti, pėstiesiems reikėtų pasirūpinti savo saugumu ir neskubėti, nes išlieka tikimybė, kad tuo metu jis gali patekti ir į vairuotojo akląją zoną“, – tvirtino vairavimo instruktorius.
Mokytojas taip pat atkreipė dėmesį, kad ne mažesnę sumaištį kelia ir automobilių vairuotojai, kurie ne tik nepaiso nustatytos stovėjimo tvarkos ir automobilius palieka tam neskirtose vietose, tačiau ir neatsižvelgia į numatytas judėjimo kryptis. Neretai, siekiant užtikrinti eismo saugumą, stovėjimo aikštelėse būna numatytas transporto priemonių judėjimas tik viena kryptimi, o tai reiškia, kad norėdami pasiekti norimą vietą vairuotojai turi važiuoti ratu.
Judėkite lėčiau
A. Pakėnas aiškino, kad įvažiavę ar įėję į tokias teritorijas eismo dalyviai neturėtų vadovautis principais ar galvoti, ką turi padaryti kitas, tačiau patys imtis priemonių, kad nelaimių pavyktų išvengti. Vairavimo mokytojas atkreipė dėmesį, kad dėl šios priežasties atsargesni turėtų būti ne tik pėstieji, tačiau ir vairuotojai, kurie privalo sumažinti važiavimo greitį.
„Nors ir ne visur yra įrengti ženklai, didžiausias leistinas greitis stovėjimo aikštelėse yra 20 km/val., todėl nereikėtų jose važiuoti, kaip įprastose miesto gatvėse. Vairuotojai turi prisiminti, kad bet kada iš už automobilio gali išeiti žmogus, už posūkio nepastebėjęs atvažiuojančiojo iš stovėjimo vietos gali pajudėti kitas automobilis, galiausiai, netikėtai į automobilio judėjimo juostą žmogus gali išstumti pirkinių vežimėlį“, – sakė A. Pakėnas.
Mokytojas akcentavo, kad stovėjimo aikštelėse pavojų tyko ne ką mažiau nei gatvėse, todėl tiek einantys pėsčiomis, tiek sėdintys prie vairo turėtų vadovautis pagrindine Kelių eismo taisykle ir išlaikyti savitarpio pagarbą ir atsargumą.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.
