Bylų daugės
Kaip rašoma pranešime spaudai, lyginant su 2019 m., pirmąjį šių metų ketvirtį pradėtų bankroto procesų sumažėjo ketvirtadaliu, o dėl draudimo inicijuoti bankroto procedūras, antrąjį ketvirtį pradėtų bylų bus dar mažiau. Nemokumo administratorius Gintaras Adomonis pirmojo ketvirčio rezultatus sieja su pokyčiais Juridinių asmenų nemokumo įstatyme (JANĮ), tačiau pažymi, kad ilgainiui pasivys ir ekonominės krizės padariniai.
„Nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojusiame teisės akte numatytas papildomas skolininko ir kreditoriaus derybų etapas, be to, pasikeitė ir įmonių restruktūrizavimo tvarka. Nors teisės aktais siekiama apsaugoti finansinių sunkumų patiriančias įmones ir išsaugoti jų mokumą, pasibaigus karantinui iššūkiu taps sulėtėjusi ekonomika. Didesnį bankroto bylų skaičių lems ekonominė krizė, pasibaigusi valstybės parama ir artėjantys mokesčių mokėjimo terminai“, – įsitikinęs G. Adomonis.
Antstolis Robertas Vasiliauskas pastebi, kad sulėtėjo ir skolų priteisimo bei išieškojimo procesai. Jis tai sieja su pasikeitusia darbo organizavimo tvarka ir su vangiau išduodamais vykdomaisiais raštais – dokumentais, suteikiančiais antstoliui teisę vykdyti priverstinį skolos išieškojimą.
„Karantino metu Valstybinė mokesčių inspekcija neteikė jokių vykdomųjų dokumentų dėl mokestinių prievolių išieškojimo, o dalis kreditorių situaciją vertino objektyviai ir neskubėjo prieš sąžiningus skolininkus pradėti išieškojimo proceso. Šie procesai suaktyvės pasibaigus karantinui, kai kreditoriai ims kelti bylas jo metu nemokiomis tapusioms įmonėms. Pirmiausia bus sprendžiami dar iki karantino teismą pasiekę ginčai, todėl šių klausimų nagrinėjimas užsitęs ir bus skaičiuojamos procesinės palūkanos, dėl kurių įmonių skolos dar labiau išaugs“, – įspėja jis.
Susitarti galima ir be teismo įsikišimo
Pagal 2020 m. balandžio 21 d. priimtus JANĮ pakeitimus, kreditorius karantino laikotarpiu negalėjo iškelti bankroto bylos įmonei, tapusia nemokia dėl COVID – 19 pandemijos po karantino paskelbimo. Karantinas palietė tiek smulkias, tiek stambias įmones, o daugiausiai sunkumu patyrė turizmo, aptarnavimo, mažmeninės prekybos, maitinimo ir kiti sektoriai. Teisės firmos „Sorainen“ ginčų praktikos partneris, bankroto ir restruktūrizavimo komandos vadovas Lietuvoje Žygimantas Pacevičius mano, kad toks įstatymo pakeitimas skatino kreditorius ir skolininkus solidarizuotis ieškant susitarimo. Karantinui pasibaigus, kreditoriai gali teikti ieškinius dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiam skolininkui.
„Prieš kreipdamasis į teismą kreditorius apie ketinimą kelti bankroto bylą privalo pateikti pranešimą įmonei – skolininkei ir įspėti, kad, jeigu per pranešime nurodytą terminą skola nebus padengta, nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, kreditorius kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Pranešime kreditorius privalo nurodyti ne trumpesnį kaip 15 ir ne ilgesnį kaip 30 dienų terminą nuo pranešimo įteikimo skolininkui dienos. Šia nuostata yra skatinama susitarti dėl pagalbos skolininkui – skolos pertvarkymo sulygstant naujus mokėjimo terminus ar dėl atleidimo nuo delspinigių, kitokių nuolaidų“, – teigia advokatas.
Pasak jo, skolininkams, kurie tikisi susitarimo su kreditoriais, vertėtų aktyviai bendradarbiauti su kreditoriais pateikiant reikalingą finansinę informaciją ir informaciją, susijusią su veiklos perspektyvomis ir galimybėmis padengti įsipareigojimus pertvarkius skolą. Žinoma, kreditoriai su skolininkais gali tartis ir be bankroto procedūros inicijavimo.
„Visus derybų žingsnius rekomenduotina įforminti raštiškai ir vengti žodinio susitarimo. Žvelgiant iš kreditoriaus perspektyvos, geriausia pasiektą susitarimą patvirtinti teisme supaprastintos procedūros tvarka – jei skolininkas nevykdo įsipareigojimų, kreditorius paprasčiau gaus vykdomąjį raštą ir pradės skolos išieškojimo procesą“, – pažymi Ž. Pacevičius.
Teisininkas pataria numatyti, jog visų mokėjimų terminai laikomi suėjusiais, jeigu skolininkas pradelsia nors vieną iš mokėjimų, nes tai suteikia kreditoriui teisę lanksčiau administruoti skolininko įsipareigojimus. Teisininkas pasakoja, kad bankroto inicijavimas skolininkui ne visada padeda atgauti pinigus, nes po ilgo proceso vienoje bankroto byloje statistiškai reikalavimų patenkinimo pasiekia nedidelė dalis kreditorių ir tai dažniausiai pirmesnės eilės.
Bankrotas – ne visada išeitis
Prieš imantis veiksmų dėl skolos išieškojimo ar bankroto bylos inicijavimo Ž. Pacevičius pataria įvertinti kelis faktorius – skolos faktą ir dydį grindžiančius įrodymų turėjimą ir skolininko finansinę padėtį. Jei įsiskolinimai nedideli arba kiltų keblumų įrodinėjant skolos faktą ar dydį, išlaidos siekiant išieškoti skolą ar inicijuoti bankroto bylą gali viršyti galimą naudą.
„Jei skola nedidelė, o skolininko mokumas abejotinas, verčiau nurašyti. Nereikia pamiršti, kad nurašius skolą laikantis patvirtintų taisyklių, atsiranda galimybė susigrąžinti PVM ir pelno mokestį“, – sako „Sorainen“ partneris.
Antstolis R. Vasiliauskas kreditoriams taip pat pataria vykdyti skolininkų stebėseną. Reguliarūs mokėjimų vėlavimai ir nereagavimas į kreditorių reikalavimus gali signalizuoti apie įmonės patiriamus sunkumus.
„Įvertinęs padėtį, kreditorius galės laiku kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo. Jei skolininko finansinė situacija pablogėtų ir atsirastų daugiau kreditorių, reikalaujančių atsiskaitymo už prekes ar paslaugas, dažniausiai daugiausia išieškoti pavyksta besikreipusiems anksčiau“, – pažymi antstolis.
Anot R. Vasiliausko kreditoriai turėtų išnaudoti ir antstolio tarpininkavimo galimybes. Veikdamas kaip tarpininkas, antstolis gali priminti skolininkui jo teises bei pareigas ir gresiančias pasekmes, o toks paraginimas dažnai paveiks ir be priverstinio poveikio priemonių. Be to, tai gali padėti išspręsti situacijas, kai, prisidengus karantinu, skolininkas atsisakytų mokėti net mažiausias sumas ir siekia išsaugoti savo likvidumą ekonominio neapibrėžtumo situacijoje.
