Švedijos valstybinis epidemiologas Andersas Tegnellis teigė, kad nepritaria tokiam judėjimo suvaržymui dėl žalingo šalutinio poveikio, kurį jis neišvengiamai sukelia.
„Atrodo, tarsi pasaulis būtų išsikraustęs iš proto, ir viskas, apie ką mes iki tol kalbėjome, būtų pamiršta, – trečiadienį Švedijos radijui sakė A. Tegnellis. – Atvejų tapo per daug, o politinis spaudimas pasidarė per stiprus. Švedija liko stovėti nuošalyje.“
A. Tegnellis pripažįsta neteisingai įvertinęs mirtiną koronaviruso potencialą jo ankstyvosiose stadijose, tačiau atmeta galimybę atsisakyti savo strategijos.
Jis teigia, kad radikalus judėjimo apribojimas, šiuo metu stebimas kone visame pasaulyje, gali sukelti kitų problemų, įskaitant išaugusį smurtą šeimoje, vienišumą ir masinį nedarbą.
„Visi vaistai turi šalutinį poveikį, taigi ir kovos su pandemija priemonės turi savo neigiamą poveikį, – sakė jis. – Tokioje institucijoje kaip mūsų, kuri dirba su įvairiais visuomenės sveikatos klausimais, natūralu atsižvelgti į šiuos aspektus.“
Tačiau šiuo metu Švedijoje yra registruojamas rekordinis mirštamumas nuo COVID-19 – šimtui tūkstančių žmonių čia miršta daugiau susirgusiųjų nei Jungtinėse Valstijose, rodo Johns Hopkins universiteto duomenys. Apklausos liudija, kad švedai pradeda nusivilti savo šalies atsaku į pandemiją.
Užuot uždarę mokyklas, parduotuves ir restoranus, švedai beveik viską paliko atidaryta. Piliečiai buvo skatinami laikytis socialinio atsiribojimo gairių, tačiau strategijos kūrėjai nusprendė, kad švedai pakeis savo elgesį laisva valia, taigi kurti įstatymų nėra būtina.
A. Tegnellis taip pat patarė nenaudoti veido kaukių, tvirtindamas, kad trūksta mokslinių įrodymų, jog jos veikia. Jis taip pat sako, kad akivaizdu, jog mokyklų uždarymas buvo neprasmingas atsakas į pandemiją. Jo požiūrį palaiko ir neseniai atliktas Prancūzijos tyrimas.
Pagrindinis A. Tegnellio argumentas yra tas, kad COVID-19 artimiausiu metu niekur nedings, o tai reiškia, kad staigus ir griežtas karantinas galiausiai pasirodys neveiksmingas, nes kovojame su ilgalaike grėsme.
Tuo tarpu virusas pastaruoju metu vėl atsigauna daugelyje šalių, kur valdžios atstovai tikėjo jį jau pažaboję, įskaitant Pekiną.
„Laukiu rimtesnio mūsų veiksmų įvertinimo, nei buvo atliktas iki šiol, – pažymėjo A. Tegnellis. – Niekas nežino, kuo čia baigsis.“
Švedijos parlamentas sutiko paskirti komisiją, kuri išnagrinėtų vyriausybės atsaką į COVID-19 krizę. Tyrimo rezultatai turėtų būti paskelbti 2022 m. pradžioje, prieš kitus visuotinius rinkimus.
Naujausios apklausos rodo, kad ministras pirmininkas Stefanas Lofvenas, vadovaujantis mažumų centro kairiųjų koalicijai, susiduria su rinkėjų simpatijų mažėjimu, nes švedai abejoja dėl šalies COVID-19 politikos.
