Anot Finansų inspekcijos oficialaus pranešimo, SEB padaliniai Baltijos šalyse patyrė „padidintą pinigų plovimo riziką“ – tiek dėl geografinės padėties, tiek dėl gana reikšmingo rizikingų klientų kiekio. Priežiūros institucija nurodo, jog SEB nepakankamai gerai identifikavo pinigų plovimo rizikas, kiek tai liečia klientus nerezidentus bei vietinius klientus su savininkais užsienyje. Be to, SEB esą nesugebėjo tinkamai ištaisyti pinigų plovimo prevencijos trūkumų, kuriuos nustatė paties banko specialistai. Galiausiai, bankas esą skyrė per mažai išteklių sandorių stebėsenai.
„Nepaisant padidintos pinigų plovimo rizikos Baltijos šalyse, bankas padarė per mažai ir per vėlai“, - pranešime teigia Finansų inspekcijos vadovas Erikas Thedéenas.
Oficialioje Finansų inspekcijos ataskaitoje daugiausiai dėmesio tenka SEB padaliniui Estijoje. Pats bankas pernai pripažino, kad per padalinius Baltijos šalyse 2005-2018 m. prasisuko milijardinis neaiškios kilmės pinigų srautas. Liūto dalis – net 25,8 mlrd. eurų – teko SEB padaliniui Estijoje.
Netikėta SEB išpažintis apie įtartinus pinigų kiekius pasirodė diena prieš tarptautinį tyrimą, kurį su partneriais Baltijos šalyse (tarp jų – ir „Siena“) atliko Švedijos televizija SVT. Remiantis nutekėjusiais Ūkio banko duomenimis, tyrimas parodė, jog per SEB galėjo plaukti nešvarūs ir net krauju aptaškyti pinigai iš Rusijos. Šį tyrimą rasite čia.
Tyrimą dėl SEB pinigų plovimo prevencijos Finansų inspekcija vykdė bendradarbiaudama su priežiūros institucijomis Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Nagrinėjamas laikotarpis apėmė 2015-2019 metus. Vertinant SEB veiklą Švedijoje, nusižengimų pinigų plovimo prevencijos reikalavimams nenustatyta.
