Visgi, kai kurie šio miestelio nekilnojamojo turto rinkoje vykstantys procesai unikalūs.
Prie pat Baltarusijos sienos esanti gyvenvietė 1950–1992 m. buvo Liudo Giros kolūkio pagalbinė gyvenvietė. Aptikus kokybiško molio klodus 1972–1975 m. pastatyta plytų gamykla, tada žmonių skaičius čia skaičius išaugo iki 4000. Gamykloje, kuri aptarnavo ir Ignalinos atominės elektrinės įmones, dirbo tūkstantis darbininkų iš paties miestelio bei aplinkinių Baltarusijos rajonų. Dabar čia 1500 gyventojų.
„Gamykla neturėjo šansų išlikti. Ji gamino molines plytas ir melioracijos vamzdelius. Buvo tik laiko klausimas, kada žlugs. Jos vietoje jei kas nors ir vyktų, būtų visai kita veikla. Dabar didžiojoje jos dalyje griuvėsiai. Miestelio žmonės, kurie nori dirbti, dirba visame regione“, – aiškina Didžiasalio seniūnas Antanas Pauliukėnas.
Po tokios griūties Didžiasalis visoje Lietuvoje išgarsėjo ypatingai pigiais butais ir tuo, kad į čia didmiesčiuose dirbantys nekilnojamojo turto veikėjai iškraustydavo asocialius piliečius, kurių būstą pigiai supirkdavo.
Didžiasalis iki šiol yra išskirtinis savo būsto rinka.
Seniūnas sako, kad Didžiasalyje ir dabar yra butų, kainuojančių po vieną eurą. Tačiau tai apleisti objektai. Juos perka tie, kurie neturi kur gyventi. Pardavėjai džiaugiasi, kad atsikrato įsipareigojimų mokėti komunalinius mokesčius.
Normalus butas su baldais čia kainuoja 2-3 tūkst. eurų.
„Mums turto bankas šį mėnesį siūlė perimti 150 butų. Jų vidutinė vertė 500 eurų. Tačiau to teko atsisakyti. Nors šiuos butus galėtume panaudoti kaip socialinį būstą, tačiau jaunesni žmonės, kurie planuoja dirbti, nenori kraustytis į tokią atokią gyvenvietę. Priversti negalime. Savivaldybei yra prievolė siūlyti būstą ten, kur yra darbo vietų“, – aiškina Ignalinos rajono meras Justas Rasikas.
A. Pauliukėnas sako, kad dabar asocialūs piliečiai, kurie čia buvo suvežti, mirė arba grįžo atgal į didmiesčius. Turto bankui ir atitenka tokių piliečių būstas, nes už jų išlaikymą nemokama metų metais. Tačiau butai už eurą turi ir specifinių pirkėjų.
Baltarusiai, kurie siekia gauti Šengeno vizą, privalo įrodyti, jog Lietuvoje turi gyvenamą vietą. Jie perka tokį pigų butą. Tiesa, jie sutinka mokėti ir kelis šimtus kartų daugiau – Valstybinės mokesčių inspekcijos aukcione būstą galima įsigyti nuo 200 eurų – susitvarko dokumentus, leidžiančius laisvai keliauti, ir tada būstą dovanoja draugams, kuriems taip pat reikia buto Lietuvoje tam, kad atsivertų vartai į Europą. Šiais „pereinamaisiais“ būstais, pasak seniūno, jau domisi ir Migracijos tarnyba.
Kalbant apie ateitį, meras optimistiškas – sako, kad investuotojai domisi gamykla, nes molis labai kokybiškas ir jį galima perdirbti. Ignalinos raj. nedarbas 17,5 proc., vidutinis atlyginimas 500–600 eurų „į rankas“. Didžiasalyje nedarbas dar didesnis. Pasak seniūno, norinčių dirbti nėra.
