Ar pastebite pacientų regėjimo prastėjimą per kelerius metus, lyginant su ankstesnėmis kartomis?
Vaikų sveikata yra valstybių socialinės ir ekonominės gerovės pagrindas. Lietuvos higienos instituto Vaikų sveikatos stebėsenos informacinės sistemos duomenimis, 2018 m. 7-17 metų amžiaus grupėje 10 proc. profilaktiškai sveikatą pasitikrinusių šio amžiaus vaikų sirgo toliaregyste ir 11 proc. trumparegyste. Tai reiškia, kad 1 iš 5 mokyklinio amžiaus vaikų turėjo nustatytą regos sutrikimą. Lyginant sergamumo duomenis su 2017 m. trumparegystės atvejų šioje amžiaus grupėje išaugo, o toliaregystės nežymiai sumažėjo.
Telefonas, planšetė, kompiuteris, televizorius – ar galima kurią nors vieną technologiją išskirti, kuri galbūt akims kelia daugiau žalos?
Mus, kartu ir mūsų vaikus, supa vis įvairesnė elektroninė technika. Telefono, planšetės, kompiuterio, televizorius skleidžiama elektromagnetinė spinduliuotė priskiriama prie veiksnių, galinčių paveikti centrinę nervų sistemą, regėjimo sistemą (akys pavargsta, ašaroja, atsiranda regos sutrikimų). Bet kurios iš išvardintų technologijų naudojimas gali ir dažnai neigiamai daryti įtaką įvairaus amžiaus vaikų sveikatai.
Nuo kelerių metų, kalbant apie vaiko sveikatą ir akis, saugu duoti naudotis išmaniosiomis priemonėmis?
2019 metų PSO rekomendacijos nurodo, kad vaikams iki 1 metų televizoriaus žiūrėjimas bei naudojimasis išmaniaisiais ekranais griežtai nerekomenduojamas. Sėslios tokio amžiaus vaikų veiklos atveju, skatinamas skaitymas su suaugusiu asmeniu, žaidimas. 2-4 metų amžiaus vaikams sėslus laikas prie ekrano neturėtų būti ilgesnis nei 1 valanda; kuo trumpiau – tuo geriau.
Lietuvoje nėra nustatyto amžiaus, nuo kada galima naudotis telefonu. Lietuvos visuomenės sveikatos specialistai, vadovaudamiesi kitų šalių patirtimi, PSO rekomendacijomis, pataria vaikams telefonais bei kitais išmaniaisiais įrenginiai pradėti naudotis kuo vėlesniame amžiuje, kalbėti ir naudotis kuo trumpiau ir tik jei būtina.
Ar reikia griežtai laikytis laiko termino?
Viršytas laiko terminas sudaro galimybę ilgainiui pakenkti vaiko sveikatai. PSO ekspertų teigimu vaikų fizinio aktyvumo gerinimas, sėslaus laiko sutrumpinimas ir kokybiško miego užtikrinimas pagerina jų fizinę, psichinę sveikatą ir savijautą, padeda išvengti vaikų nutukimo ir kitų susijusių ligų vėlesniame amžiuje.
Kokių dar taisyklių reikėtų laikytis naudojantis išmaniosiomis priemonėmis?
Esant regėjimo sutrikimams, refrakcijos ydoms, yra reikalinga regėjimo korekcija. Dirbant kompiuteriu ar žaidžiant žaidimus, laikas bėga nepastebimai. Labai svarbu nepamiršti užsiimti fiziškai aktyvia veikla, atlikti ir kitus darbus. Žmogaus kūnas nėra pritaikytas žiūrėti į ekraną, dirbti klaviatūra, pele ar žaidimo valdymo svirtimi ištisas valandas.
Dažnai vaikai išmaniuosius įrenginius nori laikyti labai arti akių, jie sukumpsta. Ar tai, kad vaikas, tarkime, telefoną, labai arti laiko akių, jau yra ženklas, kad nėra gerai?
Tėveliams reikėtų atkreipti dėmesį, ar vaikas neprieina pernelyg arti televizoriaus, žiūri planšetės ar telefono ekraną iš arti, ar žiūri į objektą šonu. Tokie požymiai gali rodyti silpną vaiko regėjimą. Juos pastebėjus svarbu nedelsti. Gydytojas oftalmologas, patikrinęs vaiko regėjimą ir pradėjęs laiku gydyti, gali ne tik sustabdyti jo silpnėjimą, bet dažnai ir visiškai atkurti.
Ar įmanoma vaiką išmokyti saugiai naudotis išmaniosiomis priemonėmis?
Svarbu padėti vaikams formuoti taisyklingos regos įgūdžius:
1. piešti, skaityti, rašyti, „naršyti“ patogiai atsisėdus ir tik gerai apšviestoje aplinkoje; atstumas nuo akių iki objekto turi būti 35–40 cm;
2. moksleiviams po įtempto 15–20 min. skaitymo ar rašymo, leisti pažiūrėti pro langą į tolį;
3. Ruošiant pamokas namie, apšvietimą staline lempa papildyti bendru patalpos apšvietimu;
4. Neskaityti, „nenaršyti“ būnant judančioje transporto priemonėje, kur nepakankamas apšvietimas ir dėl vibracijos kintantis atstumas iki objekto sukelia greitą akių nuovargį;
5. Televizorių žiūrėti sėdint tiesiai prieš jį 2–3 m atstumu apšviestame kambaryje;
6. Žiūrėti televizorių ar dirbti su kompiuteriu ne ilgiau kaip 35–40 minučių, po to daryti 10 minučių pertraukėlę;
7. Pertraukėlių metu pasistengti atpalaiduoti akis, būtina pažiūrėti į tolį, pvz., pro langą;
8. Vakare prieš miegą atlikti keletą akių mankštos pratimų ar pažiūrėti į tolį, tik tada akys ilsėsis visą naktį.
