1-oji šarvuotoji divizija „Seni geležinšoniai“ („Old Ironsides“).
Šiuo metu divizijos sudėtyje yra brigados gana išraiškingais pavadinimais:
1-oji šarvuotoji – „Pirmi pasiruošę“; 2-oji šarvuotoji – „Geležinė brigada“; 3-ioji šarvuotoji – „Buldogo brigada“, taip pat kovinės aviacijos brigada, artilerijos divizionas, aprūpinimo ir štabo batalionai. Visai šiai grėsmingai struktūrai vadovauja štabas „Gladiatorius“.
Operacijos „Fakelas“ metu divizija išsilaipino Šiaurės Afrikoje ir stojo į mūšius su naciais, kiek vėliau, kaip Amerikos 5-osios armijos dalis, kariavo Italijoje. Skirtingai nuo ankstesniame straipsnyje aprašytų pėstininkų divizijų, išskirti vieno ar kelių legendinių kautynių, kuriose dalyvavo „Geležinšoniai“, negalėčiau, nors tokia „smulkmena“, kaip 41-as miestas, išlaisvintas divizijos pastangomis, ir daugiau kaip 100 000 paimtų į nelaisvę priešų, atrodo iškalbingai.
Iki pat paskutinio praėjusio amžiaus dešimtmečio divizija patyrė daug reorganizacijų, pirmoji gavo pirmos kartos pagrindinius kovos tankus, dalyvavo 18-os dienų pratybose Karibų krizės metu ruošdamasi galimai invazijai į Kubą, malšino rasines riaušes Čikagoje 1968-aisiais ir saugojo Fuldos koridorių Vokietijoje nuo galimo sovietų tankų puolimo.
1991-aisiais „Audros dykumoje“ metu divizijos šarvuoti daliniai tiesiog traiškė Irako armiją, kartais visai tiesiogine prasme. Jau šiame tūkstantmetyje divizija arba atskiri padaliniai dislokuojami Irake ir Afganistane rotaciniu principu.
1-oji kavalerijos divizija. „First team“.
Visi suprantame, kad dabartinėje kavalerijoje arklių neišvysime, tačiau šios divizijos karių antsiuvuose matome arklio galvą – simbolinis senųjų laikų ženklas, kai kavaleristai kapojosi su anglais, kanadiečiais, indėnais ar priešais pilietinio karo metu. Nors, norint išvysti karius ant arklių, tą padaryti visgi galima – divizija turi parodomąjį būrį senųjų kavaleristų.
Kur gali būti dislokuota divizija, kurios karininkų galvos apdangalas – kaubojiškos „Stetson“ skrybėlės? Žinoma, Teksase, neprajodinėtų mustangų valstijoje, „Fort Hoode“. Beje, divizijos dislokacijos vieta, pavadinta konfederacijos generolo Johno Bello Hoodo vardu, kuris nebuvo geriausios nuomonės apie juodaodžius, taigi su bazės pavadinimu ateityje gali kilti šiokių tokių bėdų.
Įsteigta 1921 metais, divizija, suprantama, nedalyvavo Pirmajame pasauliniame kare, tačiau vėliau jos žygių aprašymus nesunkiai galima būtų padalyti keliems padaliniams.
1944-aisiais divizijos padaliniai išsilaipino šalia Filipinų esančioje Los Negros (pavadinimas kol kas neatkreipęs politkorektiškų asmenų dėmesio) saloje, kurioje buvo japonų aerodromas, o po 11-os mėnesių išlaisvino Manilą. Dar po kelių – pirmieji įžengia į Japonijos sostinę Tokiją.
Jau per Korėjos karą divizija kontratakos metu pirmoji (ir vėl!) įžengia į Pchenjaną, bet vėliau stipriai nukraujuoja kare. Taip stipriai, kad net pasigirsta kalbų iš kitų armijos padalinių, kad „divizija niekam tikusi“, o jos geltoni antsiuvai apskritai simbolizuoja tam tikrus fiziologinius kūno skysčius.
Užtat Vietnamo kare divizija, tuo metu tapusi aeromobilia, atperka su kaupu visas nesėkmes: žymusis „La Drango“ mūšis parodytas kino filme su Melu Gibsonu „Mes buvome kariai“ – tai paminklas divizijai. Jos kariai dalyvauja dviejuose didžiausiuose Vietnamo karo mūšiuose, deja, patiria didžiausius vieno dalinio nuostolius JAV armijoje (didesni nuostoliai buvo tik JAV Marine‘ų daliniuose, kurie, būdami JAV ginkluotųjų pajėgų vienetai, formaliai atskirti nuo armijos junginių).
Vėliau atskiri divizijos vienetai buvo blaškomi po pasaulį: nuo namų Teksase iki Bosnijos, Pietų Korėjos, Afganistano ir, žinoma, Irako. Pastarajame divizija kovojo Norfolko tankų kautynėse, gerokai vėliau, jau šį tūkstantmetį, – Faludžos, Bakubos užėmimo operacijose.
Na, o 2019-aisiais vienas iš divizijos batalionų 9-iems mėnesiams apsistojo Lietuvoje. Tikėkimės, ne paskutinį kartą.
10-oji kalnų šaulių divizija „Kalniečiai“.
Įsikūrusi „Fort Drume“, Niujorko valstijoje, turi sąlygų treniruotis kalnuose, o jos sudėtyje – viena Vermonto nacionalinės gvardijos brigadų, kurios paskirtis – veiksmai kalnų masyvuose.
Efektyvi suomių slidininkų kova su sunkiai ginkluotais sovietais, taip pat graikų kalnų šaulių sėkmingos akcijos veikiant prieš Italijos kariuomenę JAV vadovybei pamėtėjo mintį specializuotų dalinių turėti ir savo ginkluotose pajėgose. Didžiausi svajotojai mastė apie 10 divizijų, planuotojai skaičiavo 3, realistai ir buhalteriai pasiūlė parengti vieną.
„Kalniečiai“ kovojo Italijoje, o karo pabaigą pasitiko Slovėnijoje. Divizija neteko lygiai 1000 karių, tačiau savo efektyvumą įrodė daugelyje kautynių veikdama kartu su Brazilijos ekspedicinėmis pajėgomis, kurių stuburą sudarė brazilų kalnų pėstininkų batalionas.
Po karo divizija buvo performuota į mokomąją ir paruošė daugybę tūkstančių naujų karių JAV ginkluotosioms pajėgoms.
1991-aisiais Irake divizijos pėstininkų buvo mažai – koalicijai padėjo tik vienas inžinerijos batalionas.
O štai 1993-ųjų spalis Somalyje buvo labai neramus. Visas operacijos tragizmas puikiai parodytas meniniame filme „Juodojo Vanago žūtis“ – ten Divizijos kariai vaidino toli gražu ne paskutinį vaidmenį.
Jau po metų keli tūkstančiai karių išsilaipina Haityje, tačiau tikrasis kalnų divizijos nepakeičiamumas paaiškėjo Afganistane, kur divizija ir rotuojama beveik be pertraukų nuo 2001 metų.
Kitoje, paskutinėje, dalyje aptarsime padangių karius iš 82-osios ir 101-osios oro desanto divizijų.
