Į užsienį šių metų sausį-kovą keliavo 250,9 tūkst. šalies gyventojų, arba 15,3 proc. mažiau nei per tą patį 2019 metų laikotarpį, vidutinė kelionės užsienyje trukmė buvo 6,3 nakvynės, pranešė Statistikos departamentas.
50 proc. keliavusiųjų nakvojo pas gimines ir draugus ar privačiajame apgyvendinimo sektoriuje, 47,8 proc. – viešbučiuose ir moteliuose.
Kelionių į užsienį skaičius pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2019 metų laikotarpiu, sumažėjo 14 proc. iki 344 tūkst. Kelionės su turizmo paslaugų rinkiniu, įsigytu turizmo paslaugas teikiančiose įmonėse, sudarė 12,8 proc. visų kelionių.
Asmeninės kelionės sudarė 71,7 proc. visų kelionių į užsienį, verslo kelionės – 28,3 proc.
Pirmąjį ketvirtį daugiausia keliauta į Jungtinę Karalystę (40,1 tūkst., arba 11,7 proc. visų kelionių), Baltarusiją (34,1 tūkst., arba 9,9 proc.), Latviją (28,1 tūkst., arba 8,2 proc.), Vokietiją (27,6 tūkst., arba 8 proc.), Lenkiją (26,6 tūkst., arba 7,7 proc.) ir Norvegiją (25,1 tūkst., arba 7,3 proc.).
Užsienio turistai pernai Lietuvoje išleido 2,5 proc. daugiau – 1,3 mlrd. eurų
Užsienio turistai ir kiti užsienio keliautojai Lietuvoje pernai išleido beveik 1,303 mlrd. eurų – 2,5 proc. daugiau nei 2018 metais (1,271 mlrd. eurų).
Užsienio keliautojų su nakvyne išlaidos Lietuvoje pernai padidėjo 2,3 proc. iki 977,8 mln. eurų, o vienadienių turistų – 2,9 proc. iki 325 mln. eurų, pranešė Statistikos departamentas.
Pernai užsieniečių kelionių su nakvyne skaičius išaugo 1,8 proc. ir siekė 2,9 mln., iš jų asmeninės kelionės sudarė 74,7 proc. (per metus padaugėjo 2,4 proc.), verslo kelionės sudarė 25,3 proc. (nepakito).
Į Lietuvą dažniau keliavo vyrai – jų kelionės sudarė 55,8 proc. visų užsieniečių kelionių.
Daugiausia užsieniečių, atvykusių su nakvyne, 2019 metais buvo iš Baltarusijos (424 tūkst.), Latvijos (357 tūkst.), Rusijos (273 tūkst.), Lenkijos (248 tūkst.) ir Vokietijos (243 tūkst.).
2019 metais užsienio keliautojas su nakvyne Lietuvoje vidutiniškai išleido 340 eurų – tai 1 proc. daugiau nei 2018 metais. Pernai išlaidžiausi buvo Airijos, Portugalijos, Jungtinės Karalystės ir Jungtinių Amerikos Valstijų turistai, Lietuvoje apsistoję daugiau negu keturioms nakvynėms ir išleidę per 400 eurų. Taupiausi buvo latviai, per savo kelionę išleidę iki 222 eurų.
Vienadienių kelionių skaičius per metus sumažėjo 0,5 proc. ir siekė 3,3 mln. Dažniausiai šie keliautojai atvyko iš kaimyninių šalių: Latvijos (1,1 mln.), Baltarusijos (583,2 tūkst.), Lenkijos (605,1 tūkst.), Rusijos (492,6 tūkst.) ir Estijos (209,6 tūkst.).
„Užsienio turistų išlaidos nuo 2009 m. išaugo nuo 390 mln. iki 977,8 mln. eurų. Tačiau nepaisant išlaidų augimo, iš naujausių duomenų matome augimo sulėtėjimą – 2018 m. Lietuvos turizmo sektoriaus pajamos augo 9,6 proc., o 2019 m. – 2,3 proc.
Lėtesnis augimas buvos stebimas vietinių turistų išlaidų statistikoje – 2009 m. Lietuvos turistai išleido 103,7 mln. eurų, o 2019 m. – 208 mln. eurų. Taigi, vietinių turistų išlaidos per dešimtmetį išaugo dukart, užsienio turistų – du su puse karto.
Turime galvoti, kaip maksimaliai išnaudot potencialą ir padidinti turistų išlaidas. Nors vietinių ir užsienio turistų kiekiai yra vienodi, jų išlaidos iš esmės skiriasi. Į Lietuvą atvykstantys keliautojai mūsų šalyje išleidžia beveik 6 kartus daugiau nei keliaujantys lietuviai – užsienio turistų išlaidos sudaro 82,5 proc., Lietuvos gyventojų – tik 17,5 proc. Dėl to būtina didesnė orientacija į užsienio turistų pritraukimą, jų išlaidų didinimą ir viešnagės laiko ilginimą.
Be to, iš makroekonominės perspektyvos, atvykstamasis turizmas sukuria daugiau naudos – eksportuojant turizmo paslaugas į Lietuvą įvežamos lėšos iš užsienio skatina šalies ekonomiką, kuria darbo vietas, augina turizmo sektoriaus paslaugų rinkos dydį ir pridėtinę vertę.
Prognozuojama, kad šiemet atvykstamojo turizmo srautas susitrauks 40 proc., vietinio – 25 proc., o turizmo sektoriaus pajamos iš viso smuks apie 500 mln. eurų. Lietuvos turizmo sektorius sukuria apie 3 proc. bendro šalies produkto, tad dėl numatomo 30 proc. sektoriaus susitraukimo, šalies BVP susitrauks maždaug 1 procentiniu punktu“, – statistika komentuoja Dalius Morkvėnas, „Keliauk Lietuvoje“ direktorius.