Paskelbtas 10 perspektyviausių specialybių sąrašas: žada tikrą aukso amžių ir didžiulius atlyginimus

Kiekvieną vasarą mokyklą baigiantys abiturientai suka galvas, kokį profesinį kelią rinktis, kad ir kišenės būtų pilnos, ir širdis dainuotų. Neretai tokioje pasirinkimų sankryžoje atsidūrę jaunuoliai ima žvalgytis perspektyvų. Jos, tiesa, keičiasi. Delfi domisi, kokios specialybės bus perspektyvios šįmet?

Perspektyvų horizonte – inžinerjios mokslai

Žurnalo „Kur stoti“ vyriausioji redaktorė Erika Vaitkūnienė išvardija perspektyviausias šių metų specialybes:
1. Dirbtinio intelekto inžinerija
2. Duomenų mokslas
3. Decentralizuotos duomenų bazės
4. Genų inžinerija
5. Virtualaus pasaulio inžinerija
6. Kvantų fizika
7. Biochemijos ir technikos inžinerija
8. Intelektualaus transporto inžinerija
9. Robotų kūrimas, projektavimas
10. Elektros energetika.

Specialistė pabrėžia, kad aukščiau pateiktos sritys – vienodai perspektyvios, jų į eilę rikiuoti nereikėtų. Tiesa, tam, kad būtų nuraškyti visi minėtųjų specialybių profesiniai vaisiai, studijuojant būtų privalu papildomai mokėti ar mokytis dar dvi užsienio kalbas.

CVonline.lt marketingo vadovė Rita Karavaitienė pateikia išsamią perspektyviausių specialybių analizę.

„Dirbtinis intelektas jau dabar naudojamas įvairiose srityse, daugiausia skaitmeniniame pasaulyje. Taip, tai ateities specialybė, o darbo pasiūlymų reikėtų ieškoti globaliai, nes daugiausiai karjeros galimybių gali pasiūlyti pasauliniai gigantai, kurie investuoja į ateities technologijas. Žinoma, norint studijuoti ir dirbti šioje srityje, reikalingos stiprios matematikos, IT žinios, loginis, analitinis mąstymas. Duomenų mokslas – dar viena sritis, žadanti itin dideles perspektyvas“, – sako R. Karavaitienė.

Specialistė taip pat teigė, kad Lietuvoje duomenų analitikų atlyginimo vidurkis siekia 2200 eurų, bet daug daugiau galimybių atsiveria užsienyje.

CVonline.lt atstovė teigia, kad decentralizuotos duomenų bazės paklausa išaugo kriptovaliutų populiarumo metu. Tiesa, kokia bus šios srities, kaip atskirų pareigų, ateitis, priklausys nuo to, kokių decentralizuotos duomenų bazės taikymo galimybių bus atrasta.

„Nepaslaptis, kad visuomenė siekia ilgaamžiškumo, o tam neretai pasitelkiama genų inžinerija. Tačiau klausimu išlieka tai, kaip plačiai ir giliai ji bus naudojama ir kaip sparčiai vystysis“, – taip apie genų inžineriją atsiliepia R. Karavaitienė.

Anot pašnekovės, virtualaus pasaulio inžinerija prasidėjo kaip pramoga ir žaidimas, bet ateityje, planuojama, bus pritaikyta daugybėje sričių. Deja, jos perspektyvas vertinti sunku. Panašu, ji taps informacinių technologijų dalimi.

„Įgijusieji fizikos išsilavinimą yra vieni vertingiausių darbo rinkoje. Tai yra žmonės, kurių indėlis į pasaulio progresą yra itin reikšmingas“, - teigia specialistė.

Biochemijos ir technikos inžinerijos specialistus R. Karavaitienė įvardina kaip jau dabar labai paklausius darbuotojus, kurių atlyginimai, panašu, didės: „Šioje srityje svarbu tiek gilios teorinės žinios, tiek darbinė patirtis. Atlyginimai svyruoja apie 1500-2000 eurų“.

„Išmanusis transportas – dar viena perspektyvi sritis“, - sako specialistė. Anot jos, vienoks ar kitoks transportas bus ir ateityje, tik skirsis, koks jis bus ir kaip bus valdomas.

Išskirtinių perspektyvų laukia robotizacijos sritis: „Robotizavimas šiuo metu yra pačiame įkarštyje, įmonės stengiasi optimizuoti veiklos procesus, dėl darbuotojų trūkumo ir konkurencinės aplinkos žmonių darbą keičia robotai. Robotizacija nesustos, o tik tobulės. Todėl robotų kūrimas, diegimas, priežiūra ir tobulinimas bus neatsiejama pasaulio ir darbo rinkos dalis. Čia, žinoma, reikalingas inžinerinis išsilavinimas.“

R. Karavaitienės teigimu, į elektros energetiką reikėtų žvelgti šiek tiek plačiau ir kalbėti apie gamtos išteklių panaudojimo galimybes energijai gaminti arba alternatyviąją energetiką. „Žmonijai gausėjant ir senkant gamtiniams ištekliams, tikėtina, kad bus kuriami ir naudojami šiuo metu dar neatrasti ar „neįdarbinti“ šaltiniai. Mes vėl kalbame apie inžinerijos, fizikos ir technologijų poreikį ateities pasauliui", - teigė R. Karavaitienė.

Žemiau pateikiamas žurnalo „Kur stoti“ sudarytas reikalingiausių ir paklausiausių specialybių kitose Europos Sąjungos šalyse sąrašas:

1. Programinės įrangos kūrėjai
2. Taikomųjų programų kūrėjai
3. Gydytojai specialistai
4. Sistemų analitikai
5. Elektronikos inžinieriai
6. Mechanikos inžinieriai
7. Elektros inžinieriai
8. Kompiuterijos inžinieriai
9. Statybos inžinieriai
10. Automatikos inžinieriai.

Humanitariniai mokslai – visa ko pagrindas

Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkas Saulius Keturakis įsitikinęs, kad humanitariniai mokslai savo svarba prilygsta kompiuterio operacinei sistemai: „Jie moko nesitenkinti esama situacija, bet nuolat ieškoti kažko naujo.“

Humanitariniai mokslai glaudžiai siejasi su dirbtiniu intelektu. Anot mokslininko, pastarieji pasako, kada technologijoms metas sustoti: „Mat kai technologijų raida tampa savitikslė, tai jau nebeefektyvu.“

S. Keturakis užsimena ir apie rugsėjo mėnesį pristatysiamą kompiuterį, rašantį literatūros kūrinius.
„Pasaulyje jau yra nemažai grožinės literatūros kūrinių, parašytų dirbtinio intelekto sistemų.

Eksperimentuodamas su dirbtinio intelekto technologijomis, panaudojau apie 40 lietuvių literatūros romanų bei apysakų duomenis ir „apmokiau“ vieną atviro kodo dirbtinio intelekto „varikliuką“ rašyti trumpas noveles lietuviškai", - teigia mokslininkas.

Ragina klausyti širdies

„Su sveikata ir grožiu susijusios specialybės visada bus perspektyvios“, – sako Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) prezidentas Danas Arlauskas. Specialistas paaiškina, jog minėtoji sritis – plati: po pastarosios stogu spiečiasi ir mediko, ir kosmetologo, manikiūristo profesijos. Perspektyviųjų sąrašą praplečia ir vis stiprėjantis viešasis administravimas. Didelės galimybės laukia ir tų, kurie pasirinks produktų kūrimą, jų vystymą.

Vos išvardinęs galimybių kupinas specialybes, D. Arlauskas skuba pabrėžti: „Abiturientams nederėtų žvalgytis į prestižinėmis vadinamas profesijas, jie turi klausyti savo širdies.“ Anot LDK prezidento, dirbančio žmogaus kelyje svarbiausia yra aistra darbui ir turimi gebėjimai.

Savo profesinės vizijos dar neturintiems abiturientams specialistas pataria neskubėti: „Jei nežinote, kur stoti, geriau pakeliaukite, pabendraukite su žmonėmis. Taip pat neklausykite tėvų. Jie būtinai siūlys rinktis perspektyvią specialybę.“

Šiųmetinių abiturientų planai

Vilniaus licėjų šįmet baigsianti Emilija Ziberkaitė sako planuojanti studijuoti ekonomiką ir finansus. Mergina įsitikinusi, kad žinių semsis užsienyje: „Ten yra geresni, žymesni universitetai, platesnės darbo pasirinkimo galimybės. Taip pat gyvenant kitoje šalyje, susipažįstama su kita kultūra, pramokstama naujos kalbos, taip pat yra pagerinamos jau turimos anglų kalbos žinios.“

Kita būsima studentė, kėdainietė Austėja Boreišaitė, studijų programos pasirinkimą vadino nelengvu, tačiau įmanomu, jei abiturientas save gerai pažįsta. Pati Austėja sakė norinti įstoti į universitetą: „Mano tikslas – filosofijos ir skaitmeninės kultūros studijos. Tai yra mano hobių ir ateities perspektyvų mišinys.“

Remiantis LAMA BPO praėjusių metų duomenimis, pernykščiai abiturientai labiausiai norėjo tapti prestižinių profesijų atstovais: medikais, programuotojais, teisininkais ir kūrybos sferos nariais.