„Tenka pripažinti, kad dėmesio ekonominiams procesams buvo santykinai nedaug“, – BNS sakė Ž. Mauricas.
„Labiau akcentuoti būtent žingsniai, kurie ilgainiui galėtų transformuoti Lietuvos ekonomiką – paskutinėje pranešimo dalyje apie 750 mlrd. atsigavimo fondą, buvo akcentuota, kad tai yra galimybė pakeisti Lietuvą“, – sakė ekonomistas.
Anot jo, krizės metu prezidento pateikti siūlymai – išmokos vaikams, neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) kėlimas ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM) mažinimas – buvo pagrįsti trumpai.
Ž. Maurico nuomone, kol kas sunku vertinti, ar G. Nausėda ekonominiams klausimams skiria daugiau dėmesio nei jo pirmtakė Dalia Grybauskaitė, tačiau jis pažymi, kad lūkesčiai G. Nausėdai buvo kiek didesni.
„Be abejo, kol kas sunku dar vertinti, nes tai tik pirmi metai, bet sakyčiau, kad lūkestis buvo šiek tiek didesnis. Būtent pranešimas tai dalinai pagrindžia, nes akcentai buvo dedami ne kalbant apie ekonomiką, o kalbant apie teisingumą, klimato kaitą, ir netgi (kalbos – BNS) pradžioje ir pabaigoje buvo žodžiai „teisinga, žalia ir inovatyvi gerovės valstybė“, – sakė Ž. Mauricas.
„Inovatyvumas buvo nukeltas į trečią vietą ir tai galima interpretuoti kaip šiokį tokį atsitraukimą nuo ekonominių klausimų, – pridūrė jis.
Nepaisant to, „Luminor“ ekonomistas akcentavo, kad prezidentu tapus G. Nausėdai, verslo ir prezidentūros santykis pagerėjo.
„Aš tikrai matyčiau, kad situacija yra atšilusi ir dialogo yra daugiau. Bandoma įsiklausyti į įvairių visuomenės grupės pasiūlymus, idėjas (...) Bet, aišku, ir pats prezidentas akcentavo, kad neretai ne visi verslo atstovai ir įmonės galbūt elgiasi ne taip, kokią gerovės Lietuvą mes norime kurti“, – sakė Ž. Mauricas.
Mačiulis giria Nausėdą už švietimo reformos kritiką
Banko „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, jog švietimo reforma yra vienas svarbiausių valstybės uždavinių, ir jis turi būti greta skaidresnių viešųjų pirkimų bei kovos su korupcija.
N. Mačiulis giria prezidentą Gitaną Nausėdą, kuris savo pirmoje metinėje kalboje nevengė kritikos valdantiesiems dėl nevykstančios švietimo reformos.
„Neatliekamas mokyklų tinklo optimizavimas, vis dar nėra nacionalinio švietimo susitarimo ir buvo paraginta jį kuo greičiau priimti, užmiršti bet kokius skirtumus tarp kairių ir dešinių partijų, tarp vienų ar kitų politinių jėgų, tai yra partijų skola Lietuvai. Manau, tai vienas iš svarbiausių akcentų, kuris turėtų būti greta skaidresnių viešųjų pirkimų ir korupcijos mažinimo, nes tik ant kokybiškos, tvarios švietimo sistemos mes galime sukurti ilgalaikę gerovės valstybę. Ne dabartiniams pensininkams, dabartiniams dirbantiesiems, dabartinei kartai, bet ir ateities kartoms“, – BNS teigė N. Mačiulis.
„Labai tikiuosi, kad politikai įsiklausys bent į šį patarimą ir nacionalinis susitarimas bus ir tos reformos, kurios vilkinamos du dešimtmečius, jos pagaliau prasidės“, – pridūrė jis.
Anot ekonomisto, svarbi ir šalies vadovo nuostata, jog net ir esant tobulai mokesčių sistemai negalima sukurti gerovės valstybės, jei tuo pačiu vyks neskaidrūs viešieji pirkimai ir didelė korupcija.
„Čia labai akivaizdi indikacija, kad valstybės lėšas reikia naudoti atsakingai nes perskirstant daugiau per biudžetą nebūtinai sukursi gerovės valstybę, jeigu tuo pačiu metu tos lėšos bus ištaškomos ne skaidriai ir neefektyviai“, – sakė N. Mačiulis.
Tačiau jis teigė nesutinkantis su prezidento mintimi, jog stokojama ryžto ir vėluojama imtis priemonių, kurios padėtų sustabdyti koronaviruso pasekmes šalies ekonomikai. N. Mačiulio manymu, pagal daugelį rodiklių Lietuva yra neįtikėtinas sėkmės pavyzdys, kaip greitai ji įveikė krizę.
„Tiesa, kad Vyriausybė gelbėjimo planą pasiūlė labai greitai ekonomikos, jo įgyvendinimas iš pradžių strigo, bet tikrai negalime sakyti, kad nepavyko sustabdyti viruso plitimo ekonomikoje. Matome, kad Lietuvos vidaus paklausa, gyventojų vartojimas jau beveik sugrįžo į prieškrizinį lygį, nedarbo lygis nebedidėja, o mažėja, pagal daugelį kitų rodiklių Lietuva yra neįtikėtinas sėkmės pavyzdys, kaip greitai mes susidorojome su šia krize“, – sakė N. Mačiulis.
Pasak jo, greitai amortizuoti šoką leido ne tik Vyriausybės sprendimai, bet ir tai, kad šalis buvo gerai pasiruošusi bet kokiam sukrėtimui, ji neturėjo užsienio prekybos deficito, turėjo mažą skolą, didelį konkurencingumą.
„Aš neabejoju, kad Lietuva, o gal ir visos Baltijos šalys po šios krizės bus minimos ne kaip labiausiai nukentėjusios, bet kaip pavyzdys, kaip pavyko lengvai išplaukti tinkamai pasiruošus ir tinkamai sureagavus į tokio pobūdžio iššūkį“, – sakė ekonomistas.
Pareigą prezidentui Seime skaityti metinį pranešimą numato Konstitucija. Metiniame pranešime apžvelgiama padėtis šalyje, Lietuvos vidaus ir užsienio politika.