„Mes pernelyg greitai paskelbėme karantiną, nes nuogąstauta, kad gali neužtekti vietų intensyviosios terapijos skyriuose, buvo juntamas didžiulis visuomenės spaudimas. Patys matome, kiek daug atvejų be simptomų, tai ligos atvejai be jokių padarinių sveikatai. Tai reiškia, kad dabar galime geriau įvertinti viruso keliamą pavojų. Ir nemanau, kad šių metų pabaigoje Vokietijoje bus daugiau mirusiųjų nei bet kuriais kitais metais“, – teigė virusologas.
H. Streeckas vadovavo pirmajam išsamiam koronaviruso poveikio visai Vokietijos Gangelto miesto visuomenei tyrimui. Prieštaringai vertinamo tyrimo metu paaiškėjo, kad mirtingumas nuo viruso yra žymiai mažesnis nei manyta – vos 0,37 proc.
Taip pat nustatyta, kad imunitetą virusui įgijo dešimt kartų daugiau žmonių nei tikėtasi.
„Visą laiką laikiausi nuomonės, kad viruso nevertėtų sumenkinti, tačiau pernelyg dramatizuoti taip pat nereikia. Pritariau pirmiesiems ribojimams ir didžiųjų renginių draudimui. Pritaikius tokias priemones, infekcija ėmė silpti. Aš būčiau įgyvendinęs ir daugiau sprendimų, pavyzdžiui, kontaktų ribojimus, priklausomai nuo proveržio eigos – taip būtų buvę galima įvertinti, kiek veiksmingi tokie ribojimai, ir ar reikia dar kažką daryti“, – per interviu dienraščiui „Neue Osnabrücker Zeitung“ kalbėjo profesorius.
H. Streecko teigimu, jis nesitiki antrosios infekcijų bangos: „Nemanau, kad sulauksime antro COVID-19 proveržio, tačiau, jeigu taip visgi atsitiks, turėtume būti atsargesni ir nesiimti tokių griežtų priemonių kaip pavasarį. Ligos židinių buvo ir bus visada. Kol kas jie nepadarė didesnės žalos. Žinoma, tam būtina koordinuota ir nepertraukiama stebėsena“.
Kol kas Vokietijai antroji banga, panašu negresia. Nepaisant to, profesoriaus teiginiai skatina prieštaringus vertinimus. Gangelto miesto tyrimas, kuriam jis vadovavo, sulaukė aršios kolegų kritikos kaip nuvertinantis tikrąją viruso keliamą riziką.
Kritikai teigia, kad tyrimą politiniais tikslais finansavo Šiaurės Reino-Vestfalijos regiono valdžia, kurios lyderis Arminas Laschetas prieštaravo karantinui, ką profesorius H. Streeckas primygtinai neigia.
Akademikas taip pat pasisakė ir už mokyklų atidarymą. „Vaikai nėra pagrindiniai viruso nešiotojai. Tai įrodyta mokslo. Dabar reikia politinio sprendimo. Bet kokiu atveju mokytojams nėra didesnės rizikos nei kitiems profesionalams, dirbantiems su žmonėmis, pavyzdžiui, pardavėjams“, – kalbėjo mokslininkas.
Jis taip pat kritiškai vertina reikalavimą dėvėti apsaugines veido kaukes parduotuvėse ir viešajame transporte.
„Pandemijos pradžioje visi perspėjo nedėvėti tų kaukių. To priežastys aktualios ir dabar, nors ir, kad ir kaip būtų keista, niekam jos neberūpi. Žmonės trina tas kaukes kišenėse, gniaužo rankose, nešioja po dvi savaites nekeisdami. Tiesiog puiki terpė bakterijoms ir grybeliams veistis“, – konstatuoja ekspertas.
Dar kovo mėnesį jo vadovaujamai mokslininkai Hainsbergo rajone ėjo nuo durų prie durų ir kalbėjosi su užsikrėtusiais, bet tik lengvus simptomus jaučiančiais ir namų karantine esančiais asmenimis.
„Suregistravome visus simptomus, tuo būdu atradę ir naujų, paėmėme oro mėginius, taip pat mėginius nuo durų rankenų, mobiliųjų telefonų ir nuotolinio valdymo pultelių, sukaupėm vandens iš klozetų mėginius“, – vardijo H. Streeckas.
Dažniausiai jis plinta oro-lašeliniu būdu, arba, kaip vaizdžiai sakė virusologas, „šokinėdamas iš vienos gerklės į kitą“. Mokslininkų komandai pavyko nustatyti ir naujų ligos simptomų: apie du trečdaliai koronavirusu užsikrėtusiųjų skundėsi kelias dienas trukusiu uoslės ir skonio pojūčio praradimu.
„Ir tokiu stipriu, kad viena mama nebeužuodė pilnų savo vaiko sauskelnių. Kiti nebejautė savo šampūno kvapo arba valgis tapo prėskas, beskonis. Kada šie simptomai pasireiškia, mes dar negalime tiksliai pasakyti, bet manome, kad šiek tiek vėliau“, – sakė H. Streeckas.
Tyrimo rezultatai iš Hainsbergo rajono atskleidė daugiau detalių apie naujojo koronaviruso veikimo mechanizmą, anksčiau sakė H. Streeckas.
„Einant į parduotuvę, rizika užsikrėsti nėra labai didelė. Kol kas visi rimti infekcijos protrūkiai kilo žmonėms būnant kartu ilgesnį laikotarpį, pavyzdžiui, dalyvaujant vakarėliuose populiariame Austrijos slidinėjimo kurorte Išglyje“, – sakė jis.
Profesorius taip pat nerado įrodymų apie ant įvairių paviršių „gyvenantį“ virusą: „Paėmus mėginių nuo durų rankenų, telefonų ir klozetų, mums nepavyko iš jų laboratorijoje užauginti koronaviruso kultūros.“
„Norint pasigauti ligą palietus kokį nors paviršių, koronavirusu sergantis žmogus turėtų nusičiaudėti į delną, iš karto paliesti durų rankeną, tuomet ją greitai turėtų sugriebti sveikas žmogus ir tada paliesti savo veidą“, – aiškino virusologas.
H. Streeckas mano, jog COVID-19 perdavimas liečiant vadinamuosius užkrėstus paviršius yra mažai tikėtinas.
Anksčiau virusologas Christianas Drostenas, dirbantis Berlyno „Charite“ ligoninėje, taip pat tvirtino, kad COVID-19 yra lašelinė infekcija, todėl oru neplinta.
Interviu metu jis pabrėžė, jog naujasis koronavirusas yra nepaprastai jautrus išdžiuvimui, vadinasi, vienintelis būdas užsikrėsti – „įkvėpti lašelių“.
Visgi šiandien turime įvairios informacijos apie koronaviruso plitimą. Ekspertai iš Jungtinių Amerikos Valstijų ligų kontrolės ir prevencijos centrų Sveikatos instituto ir Nacionalinių sveikatos institutų priėjo prie išvados, kad virusas 24 val. išlieka gyvybingas ant popieriaus, tris valandas – aerozoliuose ir iki trijų parų – ant plastiko ir nerūdijančiojo plieno paviršių.
Tiesa, kaip nurodoma Roberto Kocho instituto interneto svetainėje, tokio pobūdžio moksliniai tyrimai atliekami eksperimentinėmis sąlygomis, todėl ne itin tiksliai parodo tikrąją riziką užsikrėsti.
Virusologijos profesorius H. Streeckas teigė, jog Hainsbergas idealiai tinka ieškoti atsakymų į klausimus, kurie aktualūs Vokietijai, galbūt ir Europai ar net visam likusiam pasauliui. Kalbėdamas apie šiuo metu naudojamas kovos su koronavirusu priemones, jis pareiškė, kad būtina atsižvelgti į galimai neigiamą kai kurių priemonių poveikį.
„Žmonės gali netekti darbo, nebeišgalėti susimokėti už būsto nuomą, be to, ilgalaikis sėdėjimas namuose silpnina imuninę sistemą, – balandį įspėjo H. Streeckas. – Mūsų tikslas nėra visiškas viruso sulaikymas. Turime žinoti, kokie yra tikrieji mūsų ligoninių pajėgumai. Su kokiu infekuotųjų skaičiumi jos nebepajėgtų susidoroti? Ką pasakys intensyviosios terapijos gydytojai? Taip pat reikia pradėti svarstyti grįžimo prie įprasto gyvenimo ritmo strategiją. Tikiuosi pateikti aktualių faktų, kad žmonės galėtų gerai apgalvoti ir pagrįsti savo sprendimus.“