Baltijos šalių tyrimas: lietuviai karantino metu nukentėjo labiausiai, taupyti neplanuoja

Dėl Covid-19 pandemijos ir visame pasaulyje susiklosčiusios krizinės situacijos daugiau nei trečdalio gyventojų Baltijos šalyse pajamos gerokai sumažėjo. Kaip atskleidė „Luminor“ užsakymu visose Baltijos šalyse atliktas visuomenės nuomonės tyrimas, lietuvių finansus karantinas pakoregavo labiausiai. Net 42 proc. Lietuvos respondentų teigia, kad jų finansinė situacija nėra pakankamai gera atlaikyti krizinę situaciją. Taip pat beveik pusė lietuvių pripažino, kad pandemija pakoregavo jų taupymo įpročius.

Iš visų Baltijos šalių krizės akivaizdoje labiausiai nesaugūs jautėsi lietuviai (42 proc.), šiek tiek mažiau latvių (40 proc.) ir 31 proc. estų. Tuo metu tik 23 proc. lietuvių krizės metu teigė esą užtikrinti savo finansine situacija. Latvijoje užtikrinti jautėsi 24 proc., Estijoje 31 proc. respondentų.

Lietuviams kliuvo labiausiai

Tyrimo duomenimis, karantino metu darbo neteko 6 proc. lietuvių bei 5 proc. latvių ir estų. Tuo metu 14 proc. lietuvių teko išeiti privalomų atostogų arba laikinai nedirbti. Kaimyninėse šalyse dėl šių priežasčių karantino metu laikinai nedirbo 9 proc. gyventojų. Vis dėlto tyrimas atskleidė, kad nors didelė dalis lietuvių ir latvių krizės akyse neturėjo jokių santaupų ir jautėsi finansiškai nesaugūs, artimiausiu metu pradėti taupyti neplanuoja.

Net 40 proc. lietuvių teigia neturį jokių santaupų ir taupyti artimiausiu metu neketiną. Latvijoje taupyti neplanuoja 38 proc., Estijoje tik 17 proc. gyventojų. Kaip teigia „Luminor“ pensijų produkto vadovė Aistė Paliukaitė, daug dažniau nei Lietuvoje, estai savo pinigus linkę investuoti į įvairių formų turtą. „Jeigu norime ugdyti žmonių sąmoningumą ir siekti pokyčių, vien tik kalbėti apie tai neužtenka. Lietuvių finansinis raštingumas yra prastesnis, trūksta informacijos apie pensijų kaupimą, investicinių žinių, tam būtina edukuoti kuo jaunesnius asmenis“, – teigia ji.

Keičia taupymo įpročius

Net ir teigdami, kad finansinė padėtis nėra pakankamai gera atlaikyti krizinę situaciją, krizei pasibaigus nustoti taupyti arba pradėti taupyti mažiau nei iki šiol planuoja 17 proc. lietuvių, 10 proc. latvių ir 14 proc. estų. Priešingai – pradėti taupyti ketina 21 proc. lietuvių, 26 proc. latvių ir 30 proc. estų. A. Paliukaitės teigimu, tyrimo rezultatai parodė, kad valia taupyti ir finansinis saugumas yra glaudžiai susiję: „Tai lemia paprastą logiką: kuo geriau žmonės yra pasirengę nenumatytiems įvykiams, pavyzdžiui, pastarajai krizinei situacijai, tuo geriau jie gali finansiškai išgyventi ir įveikti šiuos nestabilumo momentus“, – teigia A. Paliukaitė.

Tyrimas buvo atliktas šių metų gegužę naudojant kiekybinę internetinę apklausą. Tikslas buvo išanalizuoti nepaprastosios padėties poveikį Baltijos šalių žmonių finansinei padėčiai ir jų požiūriui į santaupas, investicijas ir pensijas. Tyrime dalyvavo 1618 žmonių iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, kurie patenka į 23–59 metų amžiaus grupę.