„Delfi“ lankėsi plastiko gaminių liejimo įmonėje, kurios vadovas redakcijai sutiko daugiau papasakoti apie paties įkurtos įmonės veiklą.
Mintį pakišo kolūkis, buvo įsiskolinęs iki ausų
„UAB „Hoda“ yra viena didžiausių plastikinių produktų gamintojų Baltijos šalyse“, – štai tokie skambūs žodžiai pasitinka tik įėjus į įmonės internetinį puslapį, tačiau jos vadovas ir įkūrėjas Raimundas Gražys susitikus – kuklesnis, ir sako, kad dabar Baltijos šalyse tokia ar panašia veikla užsiimančių įmonių yra, o dalis jų – ir dar didesnės nei jo jau 27-erius metus plėtojamas verslas.
Kaip pasakoja, įmonė šiandien iš plastiko pagal užsakymus lieja įvairiausius gaminius ir detales, o metų jai – jau labai daug, mat jis plastiku pradėjęs domėtis dar 1988-1989-aisiais.
„Kokiais 1985 metais buvo išleistas toks nurodymas, kad kiekvienas kolūkis, būtų gerai, kad turėtų kažkokį papildomą verslą. Mūsų kolūkis bandė auginti vyteles, bet neišėjo, o paskui atėjo mintis, kad reikia pasižiūrėti, ar kažkas išeis su plastiku. Kadangi idėją dėl vytelių sukritikavau, man pasakė, kad dabar mano eilė sugalvoti naują verslą“, – atsiminė jis ir teigė, kad būtent taip į jo gyvenimą ir atėjusi tokia plastiko gaminių idėja.
„Būdavo, ir sagas Panevėžy liejo, ir putimo mašiną pamačiau, paskui, plastiko liejimo, ir su kolūkio pirmininku pagalvojome, kad mūsų kolūkis buvo didelis, geras, pinigų turėdavom, tai reikia įsigyti plastiko liejimo mašiną.
Absoliučiai neturėjome minties, ką gaminsime su ja. Čia tokia avantiūra. Aš kadaise neturėjęs teniso raketės rankoje ir teniso kortą pasistačiau prie namų“, – juokėsi R. Gražys.
Vėliau, kaip teigė, kolūkis minėtą liejimo mašiną nusipirko, o įmonė gavo ir keletą užsakymų, tačiau atėjus Nepriklausomybei situacija keitėsi.
„Kai paskelbėme Nepriklausomybę, tada greitai tarybiniai ūkiai, kolūkiai buvo privatizuoti. Visi tapo pajininkais. Iš pradžių buvau administratorius, paskui buvau išrinktas bendrovės vadovu ir ta bendrovė ir liko iki 1997 metų, o aš savo individualią įmonę – „Hoda“, taip pat užsiimančią plastiko gaminių liejimu, įkūriau 1993 metais.
Kadangi su liejimu bendrovei (kolūkio-red.) nelabai sekėsi, įkūriau individualią, kad atskirti tą plastikų veiklą, o ana bendrovė gyvavo tik iki 1997 metų“, – pasakojo jis ir teigė, kad jo verslas vėliau pamažu taip iš lėto ir išsivystęs ieškant naujų užsakovų, kas vėliau lėmė ir spartesnę įmonės plėtrą.
„Būdavo, atvažiuoja dideli užsakovai, o mes ir to neturime, ir ano, bet šiek tiek vėliau ir patys pinigų pradėjome turėti, bankai noriai skolino.
Iki 2008 metų krizės buvau įsiskolinęs iki ausų, bet jau turėjome ir gamybinį pastatą, ir naujų liejimo mašinų“, – sakė jis ir prisiminė, kad būta ir nemažai nemiegotų naktų, kurių metu galvota apie tai, kad dėl slegiančių didelių skolų vaikams nebus ko palikti.
Paveikė pandemija
Mums besikalbant dėmesį patraukė ir susitikimų kambaryje dailiai ant lentynos išrikiuotos plastikinės detalės, tačiau pats R. Gražys teigė, kad čia – tik labai maža dalis visko, ką įmonė lieja.
Pasak jo, numeris vienas užsakovas šiai dienai yra vokiečių gamintojas.
„Jie gamina virtuvės baldams lankstus, į juos dedasi tokios plastikinės detalės, kurias mes liejame“, – pavyzdį pateikė jis ir tikino, kad bendrai prekės yra eksportuojamos ir į Švediją, Daniją, Norvegiją bei kitas šalis, o bendrai eksportas sudaro apie 60 proc. gamybos.
R. Gražys šiandien dirba su beveik šimtu užsakovų, per metus pagamina apie 120 mln. detalių, o savo gamybinėse patalpose turi ir daugiau nei 70 liejimo mašinų bei yra įdarbinęs apie 180 asmenų.
Paklaustas apie jų atlyginimus teigė, kad vidutinė alga įmonėje neatskaičius mokesčių siekia apie 1,2 tūkst. Eur.
„Viskas priklauso nuo konkurencingumo. Mūsų įmonė taip pat nori plėstis, reikia investicijų“, – sakė verslininkas bei pridūrė, kad šioje srityje tiesiog būtina didinti našumą, efektyvinti veiklą, nes kitu atveju tokioms ir panašioms įmonėms gali tekti ir užsidaryti.
„Prieš tris metus turėjome ir 240 darbuotojų, bet jų neatleisdami natūraliai skaičių susimažinome, kadangi efektyvinome veiklą“, – atsiminė jis.
Kalbėdamas apie aktualijas verslininkas sakė, kad koronavirusas atsiliepė ir jo verslui. Kaip teigė, pirmasis metų ketvirtis buvęs pats geriausias įmonės istorijoje, tačiau su antruoju ketvirčiu ir įsivyravusia pandemija gamyba krito.
„Darbuotojai buvo prastovose, jose buvo apie 70 asmenų, o šiandien situacija jau taisosi, taip pat auga ir užsakymų skaičius“, – skaičiavo jis, tačiau tikino nesitikintis, kad įmonė šiemet atsigaus.
Gamybai – 5 tūkst. kv.m.
Po pokalbio kabinete įkišame nosį ir į pačias plastiko gaminių liejimo patalpas. Jose, nors darbas vyko ir ne pilnu pajėgumu, daugiausia prie mašinų darbavosi moterys. Vadovas aiškino, kad vienas asmuo vienu metu bendrai gali prižiūrėti ir 5-6 mašinas.
„Pagrindas yra gerai sureguliuoti, detalės liejasi“, – sakė jis bei pridūrė, kad žaliavas, iš kurių gaminamos detalės, įmonė importuoja iš viso pasaulio.
R. Gražys aprodė ir didžiausią cecho liejimo mašiną, kuri, kaip aiškino, pati sveria 80 tonų, o vesdamasis prie kitų mašinų rodė ir kas šiuo metu liejama – tai plastmasinės dėžutės tarai laikyti, detalės specialiems meditacijos kilimėliams ir pan.
Neskubėdami taip apėjome visas gamybos patalpas, kurios sudaro 5 tūkst. kvadratinių metrų.
„Dar beveik tiek pat yra skirta sandėliavimui“, – sakė vadovas.
Pavadinimą sugalvojo ne iš karto
Prieš atsisveikindami pasmalsavome ir ką reiškia įmonės pavadinimas, o čia vadovas jau šypsojosi ir tikino papasakosiantis visą istoriją.
„Norėjau, kad pavadinimas būtų trumpas, bet tuo metu, kai kūriau įmonę, atsirado patentavimas. Su žmona sugalvojome pavadinimus, nuvažiavome, bet mums pasakė, kad yra reikalavimas, kad jokiame daugiau pavadinime negali būti tokia pati pavadinimo šaknis. Tada pasakiau visus sugalvotus, nė vienas netiko“, – atsiminė jis.
„Parvažiavome namo, vėl savaitę galvojome, nuvažiavau su 13 pavadinimų ir vėl juos visus atmetė.
Jau einant pro duris tada į galvą šovė dar viena kažkur girdėta šaknis „Hod“ , o patikrinus paaiškėjo, kad ji buvo tinkama, todėl ją ir pasirinkau“, – su šypsena pasakojo jis.
Taip pat vadovo paklausėme ir apie plastiko žalą, ekologiją bei populiarėjančią nuomonę, kad plastikas yra blogis.
„Galiu pasakyti, kad koronavirusas ir parodė, kaip greitai visi grįžo prie plastiko ir vienkartinių indų naudojimo, pakuočių naudojimo.
Žinoma, pirmoje vietoje reikia žiūrėti atliekų sutvarkymą, nes jis yra gerai perdirbamas. O dabar yra ir suirstančio plastiko, kuris per 5-7 m. suirsta, tačiau kol kas jo kainos kandžiojasi ir yra dvigubai ar trigubai didesnės“, – jau atsisveikindamas sakė R. Gražys.
