Tomai, kodėl pasirinkote studijuoti Mykolo Romerio universitete?
Visad savo gyvenimą siejau su nuosavo verslo kūrimu. Pasidomėjęs apie „Tarptautinio verslo ir muitinės logistikos“ studijų programą Mykolo Romerio universitete, nusprendžiau, kad man ji labai tinka ir bus tikrai naudinga ateityje. Tad įstojau į MRU, persikrausčiau į Vilnių (iš Kauno) ir studijuoju čia. Savo pasirinkimu džiaugiuosi, nes ši studijų programa apima daug svarbių dalykų: nuo verslo vadybos iki teisinių pagrindų. Pastebėjau, kad MRU suteikia galimybę kiekvienam studijuoti tai, ko jis nori, o dėstytojai pasiryžę studentus išmokyti tiek daug, kiek įmanoma. Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad pasirinkau būtent šį universitetą.
Esate ir MRU šachmatų komandos narys. Papasakokite apie MRU šachmatų komandą, kokia ji iš tikrųjų.
Taip, su MRU šachmatų komanda žaidžiu jau nuo 2015 m. Galiu drąsiai sakyti, kad ši komanda savo vienybe, palaikymu net sunkiausiomis akimirkomis ir šiluma sužavėtų kiekvieną. Mūsų komandai labai tinka posakis: „Vienas už visus, visi už vieną“, nes mūsų didžiausia stiprybė yra vienybė. Mes visi kaip vienas kumštis: vieningi, palaikantys, patariantys, rūpinamės vieni kitais. Sveikatos ir sporto centro direktorius prof. dr. Rimantas Minkevičius dėl mūsų komandos daro viską. Jo šiltas priėmimas, pagalba bet kokiomis aplinkybėmis, atsidavimas, pastangos dėl komandos ir pasiaukojimas, įkvėpė mane kovoti visu pajėgumu. Jis labai stengėsi, kad turėtume galimybę išvykti į Europos klubų taurę varžytis su geriausiais Europos žaidėjais. Be jo tiek daug pasiekę nebūtume. Aš pats nuoširdžiai dėkoju už tokį atsidavimą.
Mūsų komandą apibūdina ne tik vienybė, bet ir tobulėjimas. Visų gerbiamas ir komandos mylimas treneris – tarptautinis šachmatų meistras (IM) Vaidas Sakalauskas, stumia mus į priekį ir dovanoja vertingas pamokas kasdien. Jo išmintingi patarimai, pastangos ir idėjos yra tiesiog neįkainojami. Matosi, kad treneris myli savo darbą, nes išmoko mokinius pasitikėti savimi ir uždega viduje ryžtą siekti savo tikslų. Ko gero, su niekuo kitu treniruotės nebuvo tokios įdomios kaip su treneriu Vaidu.
O kur dar mūsų komandos siela – FIDE meistras Tautvydas Vedrickas, kuris visada pasirūpina, kad visų veidus puoštų šypsenos. Ačiū, Tautvydai, kad esi tas žmogus, kuris pirmasis ištiesia pagalbos ranką po nesėkmės, o pergalių šventimui su tavimi linksmumu neprilygs niekas (šypsosi). Jis puikus draugas, be kurio nebūčiau tuo, kas esu.
Neatsiejama ir brangi komandos dalis – Romanas Skrebnevskis (komandos rėmėjas – ROSK Consulting), kuris jau eilę metų remia MRU šachmatų komandą ir suteikia mums daugiau galimybių dalyvauti Lietuvos čempionatuose ir kitose svarbiose varžybose.
Ši komanda yra vienas geriausių dalykų, nutikusių mano gyvenime. Man didžiulė garbė atstovauti Mykolo Romerio universitetą. Dėkoju komandai ir labai tikiuosi, kad mūsų laukia dar daug daug metų drauge.
Kaip susidomėjote šachmatais?
Įdomi istorija, o gal likimas arba tik sutapimas (šypsosi). Mano vyresnioji sesuo sugalvojo lankyti šachmatus. Aš dar buvau visai vaikas, šešerių metų, tad kol tėvai dirbdavo, sesė mane prižiūrėdavo ir vesdavosi į šachmatų pamokas kartu. Šachmatai manęs nepatraukė, nes sėdėti klasės gale ir netrukdyti nebuvo pati įdomiausia veikla šešiamečiui (juokiasi). Vis dėlto sesers treneris tarptautinis meistras (IM) Kęstutis Kaunas pastebėjo mane ir pasiūlė pasimokyti kartu arba nors pažiūrėti kaip „vaikšto“ šachmatų figūros. Nebuvo taip jau įdomu, tačiau treneris pamatė mano imlumą ir ėmė mane mokyti. Visų nuostabai, būdamas septynerių jau laimėjau 4-ąją vietą vaikų (iki 10 metų grupėje) šachmatų čempionate. O aštuonerių metų pirmąkart tapau Lietuvos šachmatų čempionu vaikų iki 10 metų grupėje. Pirmos mano pergalės buvo tobula motyvacija siekti daugiau.
Pasidalinkite savo pasiekimais šachmatų srityje.
Vieni iš pirmųjų mano pasiekimų buvo daugybę kartų laimėti Lietuvos jaunių ir jaunučių čempionatai savo ir vyresniųjų amžiaus grupėse. Didesnis laimėjimas buvo 2012 metais, kai atstovaudamas Lietuvos jaunimo rinktinę Turkijoje, Olimpiadoje (vaikų iki 16metų grupėje) laimėjau sidabro medalį. 2013 metais pasikėliau savo kvalifikaciją iki tarptautinio meistro. 2014 m. laimėjau Europos jaunių greitųjų šachmatų čempionatą (amžiaus grupė iki 18-os metų) Estijoje. 2016 m. pirmą kartą tapau Lietuvos suaugusiųjų čempionu – tai turbūt buvo sunkiausiai pasiekta ir daugiausiai jausmų sukėlusi pergalė.
2019 metai buvo ypatingi man ir visai MRU komandai. Praėjusiais metais laimėjau visus įmanomus asmeninius čempiono titulus, o su MRU komanda laimėjome visus komandinius čempionatus. Per vienerius metus tapau septyniskart Lietuvos šachmatų čempionu (keturios asmeninės pergalės ir trys su MRU komanda). Tai rekordas, kurio jau neįmanoma pagerinti, tačiau galima pakartoti (šypsosi).
Kurios varžybos paliko didžiausią įspūdį?
Nors paskutiniu metu būta ypatingų pergalių, didžiausią įspūdį paliko mano pirmasis Pasaulio šachmatų čempionatas Graikijoje, Kretos saloje, kuriame dalyvavau būdamas vos aštuonerių. Pamenu, kaip neįprasta ir įdomu buvo vienoje vietoje matyti tiek daug skirtingų žmonių. Mane labai žavėjo tai, kad gyvenome nameliuose kopose. Pirmas žingsnis iš namų ir tavo kojos smėlyje, o dar ir jūra prie pat... Per pietus galėdavau prisivalgyti tiek ledų, kiek norėjau ir niekas negalėjo uždrausti. Išgyvenau tikrą vaiko svajonę.
Ką Jums reiškia žaisti šachmatais?
Šachmatai – mano gyvenimas. Kasdien man gyvybiškai reikia nors dalelės šio neišsemiamo žaidimo. Šachmatams skiriu maksimalią dalį savo laiko. Tai mano pagrindinis prioritetas, o visos kitos veiklos seka po to, jei lieka laiko. Net ir paskaityti knygą, nesusijusią su šachmatais tenka retai.
Be to, šachmatai daug ko mane išmokė. Pirmiausia, atsiduoti tam, ką darai. Tuomet išmokau planuoti ir mąstyti kitu kampu. Paaštrėjo mano loginis mąstymas, atsakomybės už savo veiksmus jausmas – juk net ir vienas puikiai neapgalvotas ėjimas šachmatuose gali reikšti visišką fiasko. Tai pamokė mane prieš žengiant žingsnį gerai viską apsvarstyti. Žinoma, žaisdamas šachmatais išsiugdžiau ir stiprų savarankiškumą, nes šiame žaidime už pergalę esi atsakingas pats… niekas turnyro už tave nelaimės.
O kaip vyksta pasiruošimas šachmatų turnyrams, varžyboms, olimpiadoms?
Visų pirma, norėdamas pasiekti gerą rezultatą, turi nuolatos, sistemingai treniruotis. Antra, kiekvieną dieną turi įgauti kiek įmanoma daugiau žinių. Gerų rezultatų paslaptis – nuolatos įgaunamos žinios ir sistemingos treniruotės. Jei kiekvieną vakarą, eidamas miegoti mąstai, kiek daug šiandien išmokai ir kiek daug dar nori išmokti rytoj – esi teisingam kelyje.
Aš prieš varžybas apmąstau, kas manęs laukia, su kokiais sunkumais galiu susidurti. Tai man padeda apsiprasti ir pasiruošti. Dvi savaitės prieš varžybas susidarau rėžimą, kurio planuoju laikytis varžybų metu. Spaudžiu iš savęs absoliutų maksimumą. Kasdien stengiuosi būti geresnis nei vakar.
Kokie Jūsų ateities planai / tikslas / svajonė? Ar siejate ateitį su šachmatais? Ar kokia nors profesija?
Kaip jau minėjau anksčiau, savo ateitį visada siejau su verslo kūrimu, bet tai tikrai neužgoš mano atsidavimo šachmatams. Šachmatai yra ir bus man svarbiausi tol, kol pasieksiu viską, kas įmanoma, ir nuspręsiu, kad man to pakanka. Nors abejoju, kad yra ta riba, kurios man pakaktų (juokiasi).
Dabar manęs laukia pirmojo tikslo išpildymas – tarptautinio didmeistrio kvalifikacija. Po to šiek tiek atsipūsiu, nes jau labai ilgai einu šio tikslo link be pertraukų ir vardan to aukoju didžiąją dalį gyvenimo. Tačiau pertrauka bus neabejotinai laikina ir eisiu toliau (šypsosi). Kitas tikslas - FIDE 2650 reitingo riba. Kiek man yra žinoma, tai kol kas didžiausias reitingas, kurį yra pasiekęs lietuvis didmeistris (GM) Eduardas Rozentalis. Manau, kad kiekvienas savo srityje siekiame būti geriausiais.
Taip pat norėčiau išmokti žaisti lauko tenisą. Tai viena didžiųjų mano svajonių. Galbūt šachmatų pertraukos metu? (šypsosi).
Dėkui už pokalbį ir sėkmės!