Birželio 4 d. dviejų partijų JAV senatorių grupė pateikė įstatymo projektą, kuriame siūloma išplėsti gruodį priimtas sankcijas ir įtraukti į sąrašą bet kokią kompaniją, kuri teikė ar teiks draudimą, įrangą ir technologines paslaugas, uosto infrastruktūrą, vietovės tyrinėjmo ir pan. paslaugas „Gazprom“ infrastruktūros projektui. Tai pasakytina ir apie Rusijos ir Turkijos gamtinių dujų vamzdyno projektą „TurkStream“.

Gruodį paskelbtos sankcijos buvo taikomos ir dujotiekį jūroje tiesiantiems laivams, todėl Šveicarijos ir Nyderlandų kompanijai „Allseas“ prieš Kalėdas teko atšaukti du specialius savo laivus, rašo portalas politico.eu.

„Sankcijos... be galo veiksmingai sutrukdė užbaigti „Nord Stream 2“ dujotiekio tiesimą, – rašyta Naujojo Hampšyro senatorės demokratės Jeanne Shaheen pranešime spaudai. – Turime toliau dėti pastangas ir užtikrinti, kad Rusija slapta neplėstų savo žalingos įtakos Europoje.“

Birželio pradžioje Rusijos leidinyje RBC išpublikuotame straipsnyje rašoma, kad „Nord Stream 2“ dujotiekį turėjęs baigti tiesti daugiafunkcinis statybos laivas „Akademik Čersky“ pašalintas iš „Gazprom flot“ oficialios interneto svetainės. Dabar jis įtrauktas į Rusijos laivų duomenų bazę, kaip priklausantis „Samara Thermal Energy Property Fund“ – privačiai bendrai dviejų antrinių „Gazprom“ nekilnojamojo turto kompanijų įmonei.

Laivas „Akademik Čersky“

Manoma, kad tokiu būdu „Gazprom“ nori apsaugoti laivą nuo sankcijų.

„V. Putinas ir toliau nori apeiti sankcijas, taigi šis naujas įstatymo projektas kartą ir visiems laikams aiškiai nubrėžtų, kad visiems bet kokiu būdu prisidedantiems prie projekto dujotiekio tiesimo nedelsiant bus pritaikytos griežtos Amerikos sankcijos“, – rašoma respublikonų senatoriaus Tedo Cruzo pranešime spaudai.

Politika ar ekonomika?

Dviejų atšakų 1 240 km ilgio vamzdynas (juo iš Rusijos į Vokietiją turėtų būti tiekiama dvigubai daugiau dujų po Baltijos jūra – iki 110 mlrd. kubinių metrų per metus) turi dvi paralelias vamzdžių atkarpas (kiekviena – po 75 km ilgio), paliktas nutiesti į Danijos ir Vokietijos vandenis.

Šiam projektui kategoriškai nepritarė JAV, Lenkija, Ukraina ir Baltijos valstybės, nes laiko jį Rusijos bandymu didinti savo geopolitinę įtaką.

Europos Komisija (EK) nerimauja dėl dujotiekio poveikio ES energetikos saugumui. Vokietijos vyriausybė nutarė nesikišti ir pavadino tai verslo projektu.

„Gazprom“ priklausančios Šveicarijoje registruotos „Nord Stream 2 AG“ kompanijos atstovai mano, kad sankcijos pakenktų Europos kompanijoms.

„Vakarų Europos energetikos kompanijos iš Austrijos, Vokietijos, Prancūzijos ir Nyderlandų įsipareigojo kiekviena investuoti po 1 mlrd. eurų į projektą, be to, daugiau nei 1 000 kompanijų iš 25 šalių yra įsipareigojusios [prisidėti prie projekto] ir laukia, kol jis bus įgyvendintas“, – teigė „Nord Stream 2“ atstovas spaudai.

„Nord Stream 2“ tiesimo darbai

Ankstesnės JAV sankcijos buvo sukėlusios ES pasipiktinimą.

ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis pernai įspėjo, kad „ES nepripažįsta eksteritorialaus ES sankcijų taikymo, nes laiko jį prieštaraujantį tarptautinei teisei“.

Kovo 23 d. prancūzas europarlamentaras Emmanuelis Maurelis uždavė EK klausimą, kaip ši ketina apsaugoti prie projekto prisidėjusias kompanijas. Į šį klausimą iki šiol neatsakyta.

Kai kompanija „Allseas“ pasitraukė iš projekto, sausį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad jo šalis viena pati gali iki metų pabaigos užbaigti projektą.

Gegužę statybos laivas „Akademik Čersky“ išplaukė iš Japonijos jūros ir atplaukė į Baltijos jūrą. Gegužės viduryje pasirodė išpublikuotų nuotraukų, kaip laivas atplaukė į Vokietijos Mukrano uostą.

Abejonės dėl teisėtumo

Užvirė diskusijos, ar „Akademik Čersky“ techniškai pajėgus ir ar jis teisėtai gali užbaigti projektą „Nord Stream 2“, pagal Danijos agentūros išduotą statybų leidimą.

Agentūros atstovas spaudai Ture Falbe-Hansenas teigė, kad, nepaisant gruodį sustabdytų darbų, projekto leidimas tebėra galiojantis.

„Pagal vamzdžių klojimo darbų rekomendacijas, „Nord Stream 2 AG“ turi mus informuoti ir atsiųsti atnaujintą planą“, – sakė T. Falbe-Hansenas. – Tada mes įvertinsime, ar planas atitinka leidimą ir aplinkosaugininkų vertinimą.“

Praėjusį ketvirtadienį T. Falbe-Hansenas sakė, kad „Nord Stream 2“ dar neatsiuntė atnaujinto plano.

Leidimo sąlygose numatyta, kad dujotiekio vamzdžius klos laivas su dinaminio pozicionavimo funkcija – motorizuota sistema, su kuria laivas gali keisti kryptį sklandžiau ir tiksliau nei senesni laivų apsisukimo būdai su inkaru.

„Nord Stream 2“ tiesimo darbai

Nerimą kelią ir nuo Antrojo pasaulinio karo laikų kai kuriose Baltijos jūros dalyse likusių nesprogusių bombų. Tiesa, „Nord Stream 2“ teigia, kad likusios statybų vietos yra toli nuo tų regionų.

Varšuvoje veikiančios konsultavimo energetikos klausimais įmonės „Esperis“ naftos ir dujų analitikas Mateuszas Kubiakas pabrėžė, kad kovą Rusijos vyriausybė paskelbė viešąjį konkursą dėl dinaminio pozicionavimo atnaujinimo laive „Akademik Čersky“. Pasak M. Kubiako, laivas veikiausiai remontuojamas ir atnaujinamas. M. Kubiako nuomone, galutinis vamzdžių klojimo etapas ali trukti tris–keturis mėnesius.

Lenktynės

Kitas dalykas, ar naujasis įstatymo projektas Amerikoje gali būti patvirtintas abiejose Kongreso rūmuose iki statybų pabaigos.

„Amerikiečiams liko keli mėnesiai priimti įstatymą, pakenkti „Nord Stream 2“ ir galimai sustabdyti projektą“, – sakė M. Kubiakas.

Bet net jei dujotiekio statybos bus baigtos, tai – ne garantija, kad „Gazprom“ galės tiekti dujas.

Danijos leidime nurodyta, kad Norvegijos įmonė „Det Norske Veritas“, kaip nepriklausoma trečioji šalis, patikrins dujotiekį ir duos jam leidimą. Tačiau tam gali sutrukdyti JAV sankcijos, nes norvegų įmonė gali atsidurti sankcijų sąraše.

„Jeigu ta kompanija būtų priverta pasitraukti, tai taptų didele problema, – sakė M. Kubiakas. Net jei teoriškai patikrinimą ir sertifikavimą atliktų Rusijos kompanija, vargu ar ji būtų laikoma nepriklausoma trečiąja šalimi, pridūrė M. Kubiakas.

„Gazprom flot“ gali kliūti už tai, kad neseniai perkėlė laivą „Akademik Čersky“, nes gruodį įsigaliojusiose sankcijos apima ir „užsieniečius... kurie pardavė, išnuomojo ar suteikė laivų tokio projekto statyboms; arba atliko klaidinančių ar struktūrinių veiksmų, suteikiant laivų tokio projekto statyboms“.

Tačiau viso to gali nepakakti, siekiant sustabdyti dujotiekio statybas. „Gazprom“ vasarį išsiuntė „Akademik Čersky“ į Europą, puikiai žinodama apie JAV sankcijas.

Manau, jie tebėra nusiteikę rizikuoti, kad „Gazprom flot“ nukentės nuo sankcijų, nes šiai kompanijai JAV sankcijos jau yra taikomos nuo 2016 m., po Krymo aneksavimo ir jėgos panaudojimo Ukrainoje, sakė M. Kubiakas. Tiesa, 2016 m. sankcijos – ne tokios griežtos.

„Nord Stream 2“ tiesimo darbai

„Manau, jie jau paskaičiavo ir pasakė – gerai, „Gazprom flot“ bus pritaikytos sankcijos, bet tai – vienintelė mūsų galimybė“, – pridūrė M. Kubiakas.

Jei Vašingtonas pritaikys gruodį įvestas sankcijas pagrindinei „Gazprom“ įmonei (iki šiol nuo to susilaikydavo), ES patirs didelį spaudimą sureaguoti, turint omenyje, kad „Gazprom“ tiekiamos dujos sudaro 40 proc. visų Europos gamtinių dujų.

„Turime atsiminti, kad energetikos srityje egzistuoja abipusė priklausomybė, – gegužę sakė J. Borellis kasmetinėje ambasadorių konferencijoje Vokietijoje. – Mums reikalingas sumanus balansas tarp tvirtumo, sankcijų Rusijai ir tarp atsargaus bandymo susitarti kai kuriose srityse.“

Kremlius tikisi sankcijų išvengti


Maskva tikisi, kad JAV Respublikonų partijos siūlymai paskelbti Rusijai naujų sankcijų liks tik pareiškimais ir nebus įgyvendinti, ketvirtadienį sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

„Stebime pranešimus apie tokias kalbas ir siūlymus dėl naujų suvaržymų. Apskritai tokius suvaržymus laikome neteisėtais tarptautinės teisės požiūriu, ir, žinoma, tegalime apgailestauti dėl naujų postūmių, kuriuos tam tikri asmenys mėgina suteikti Amerikos politikai“, – žurnalistams pareiškė D. Peskovas.

Taip jis komentavo respublikonų siūlymą Rusijai taikyti naujas sankcijas, kurios būtų visų laikų griežčiausios.

„Tai, žinoma, niekaip nepadeda normalizuoti mūsų dvišalių santykių. Tikimės, kad šie planai išliks pareiškimų lygyje ir niekaip neišsipildys“, – pažymėjo D. Peskovas.

Pasak jo, Maskvos ir Vašingtono ryšių tema nuolat skamba JAV laikotarpiu iki rinkimų.

Gazprom, Nord Stream 2

„Be abejo, artėjant, vykstant rinkimų kampanijai JAV tradiciškai mūsų šalis bei dvišaliai Rusijos ir Amerikos santykiai amerikiečių politikams tampa tokia sakralia auka, kurią būtina atlikti, norint pasiekti kokios nors sėkmės rinkimų reikaluose. Dėl to apgailestaujame“, – kalbėjo Kremliaus atstovas.

„Griežčiausios iš kada nors siūlytų“


Trečiadienį Atstovų Rūmų respublikonai paskelbė ataskaitą apie nacionalinio saugumo strategiją, JAV vaidmens stiprinimą ir kovą su pasaulinėmis grėsmėmis. Dokumente siūloma įvesti „griežčiausias kada nors pasiūlytas“ sankcijas Rusijai, Iranui ir Kinijos komunistų partijai.

Kalbant apie Maskvą, strategijoje yra „siūlymas įvesti antrines sankcijas Rusijos naftos ir dujų projektams, Rusijos valstybės skolai, prorusiškoms struktūroms kitose šalyse, taip pat Rusijos, kaip terorizmo rėmėjos, apibrėžimą“.

Be to, ataskaitos autoriai siūlo „tiesiogiai bendrauti su Rusijos žmonėmis ir palaikyti jų demokratijos bei pagarbos žmogaus teisėms siekius“.

Kalbant apie Kiniją, siūloma nubausti Komunistų partijos vadovybę dėl Pekino įtariamų represijų uigūrų mažumos atžvilgiu, taip pat dėl padėties demokratinio judėjimo protestų krečiamame Honkonge.

Ataskaitos autoriai mano, kad šiuo atveju tikslinės priemonės bus veiksmingesnės nei didelio masto muitų priemonės, nes pastarosios neigiamai paveiktų pačias JAV. Be to, siūloma sutrikdyti Kinijos pastangas propagandos srityje ir nebeleisti šiai šaliai įsigyti itin svarbių amerikietiškų technologijų.

Taip pat raginama paskelbti papildomų sankcijų Teheranui ir Persijos įlankos regiono proiranietiškoms struktūroms, tokioms kaip Irake, Sirijoje, Jemene ir Libane veikiančios kovotojų grupuotės.

Iš viso dokumente išvardytos 130 kovos su „agresyviausiais JAV priešininkais pasaulio arenoje“ priemonės.

Ši ataskaita buvo rengiama maždaug pusantrų metų, nurodo autoriai.

Vis tik siūlomos priemonės yra rekomendacinio pobūdžio ir nelaikomos įstatymo projektu.