Dar vidurinės mokyklos laikais straipsnio autoriaus geriausiam bičiuliui pavyko savo mamos 1987 metų „Chevrolet Cavalier“ spidometro rodyklę persukti į pradžią, t. y. ji vėl rodė nulį. Didžiausias to automobilio greitis buvo tik 135 kilometrai per valandą, tačiau už maksimalaus rodmens nuslinkusi spidometro rodyklė reiškė, kad priekiniai ratai sukosi apie 200 kilometrų per valandą greičiu. Įspūdingas pasiekimas, ypač turint omenyje, jog automobilis stovėjo vietoje.
Įprasti spidometrai iš tikrųjų nematuoja automobilio greičio. Jie viso labo tėra prietaisai, fiksuojantys, kiek kartų apsisuka varantieji ratai nuvažiavus kilometrą, informuoja roadandtrack.com. Šią informaciją spidometrai gauna per prie transmisijos prijungtą laidą arba jutiklį. Ratų apsisukimų duomenis jie paverčia transporto priemonės greičiu, tačiau spidometrus lengva apgauti. Pavyzdžiui, minėtasis eksperimentas su draugo mamos „Chevrolet Cavalier“ buvo atliktas iki galo nuspaudus akceleratoriaus pedalą ir pakėlus rankinio stabdžio svirtį. Taip pat būtina paminėti dar vieną svarbią detalę – jūsų automobilio padangų perimetrą. Jis nuolat kinta, nes padangos susispaudžia ir išsiplečia atsižvelgiant į važiavimo ypatumus ir temperatūrą, todėl spidometro rodmenys niekada nebūna tikslūs.
Padangos perimetras priklauso nuo spindulio, arba atstumo nuo rato centro iki žemės. Dalį spindulio sudaro lanksti padangos šoninė sienelė, kuri deformuojasi nuo transporto priemonės svorio. Deformacijos laipsnį daugiausia lemia padangos slėgis ir automobilio masė. Vadinasi, net jeigu jūsų automobilio spidometras rodys tikslų greitį šaltą rytą, vėliau tą pačią dieną, kai pakils aplinkos temperatūra ir padangos sušils nuo trinties, jo rodmenys bus netikslūs. Įsisodinkite keletą keleivių, ir jų svoris dar labiau deformuos šoninę sienelę, o spidometras rodys didesnį greitį. Be to, automobilio padangų perimetras palaipsniui mažėja dėvintis gumai. Vien tik dėl nusidėvėjusių padangų spidometrų rodmenys gali būti netikslūs daugiau nei vienu procentu.
Atsižvelgiant į šiuos veiksnius, dauguma spidometrų sukurti taip, kad visada rodytų truputį didesnį greitį. Taip norima apsaugoti vairuotojus nuo baudų už greičio viršijimą. Pavyzdžiui, Europos reglamentais leidžiama, kad daugelyje automobilių įmontuoti spidometrai rodytų 10 proc. + 6 kilometrai per valandą didesnį greitį. Tiesa, tais pačiais reglamentais draudžiama rodyti mažesnį greitį. Jungtinės Karalystės reglamentai yra panašūs, tik dar švelnesni: 10 proc. + 10 kilometrų per valandą daugiau nei tikrasis greitis. „Volkswagen“, įmonė, kuri niekada nemeluoja (juokaujame), montuoja tokius tikslius spidometrus, kad jie neretai rodo mažesnį greitį.
Tiesą sakant, Jungtinėse Amerikos Valstijose tai nėra nelegalu, nes keleiviniams automobiliams netaikomi jokie spidometrų tikslumą reglamentuojantys teisės aktai, nors kai kurie automobilių gamintojai savanoriškai paiso SAE standartų. Ginant „Volkswagen“ poziciją, galima pasakyti, kad didelių spidometro klaidų pasitaiko dėl skirtingų padangų perimetro skirtumų. Tarkime, kad standartinis „Volkswagen Golf GTI“ automobilis, ant kurio ratų uždėtos originalios įrangos gamintojo drauge su automobiliu pridedamos padangos turi idealiai tikslų spidometrą. Pakeitus padangas į to paties dydžio, tačiau kito gamintojo padangas, tikrasis automobilio važiavimo keliu greitis būtų 120 kilometrų per valandą, o GTI spidometras rodytų 110 kilometrų per valandą. Kitaip tariant, gali grėsti bauda už greičio viršijimą.
10 procentų greičio skirtumas atsiranda vadovaujantis abiejų padangų gamintojų paskelbtomis apsisukimų specifikacijomis. Štai ir smagiausia dalis: kadangi spidometro rodmenys skiriasi net uždėjus vienodo dydžio padangas, tampa akivaizdu, kad skaičiuoti automobilio greitį remiantis ratų apsisukimų skaičiumi yra labai kvaila.
Prieš kelis dešimtmečius ribotos techninės galimybės automobilių gamintojams nepaliko kito pasirinkimo, kaip matuoti greitį. Šiais laikais yra nemažai kitų būdų, tokių kaip GPS, tik ši technologija nėra ideali. Ji yra priklausoma nuo palydovų, todėl neveikia tuneliuose ir gana lengvai išmušama iš vėžių aukštų pastatų ar medžių. Kita vertus, kadangi kone visuose automobiliuose galima rasti GPS imtuvų, tokia informacija gali būti naudojama nuolatiniam spidometro kalibravimui.
Gaila, kad automobilių gamintojai ignoruoja šią idėją, priešingu atveju būtų atsisakę dabartinio sprendimo susieti spidometro rodmenis su varančiosiomis ašimis. Beje, modernių automobilių kompiuteriai ir taip tiksliai žino, kokiu greičiu važiuoja transporto priemonė, nes šie duomenys jiems yra būtini. Įstatymais reikalaujamoms elektroninėms stabilumo valdymo sistemoms reikia greičio ir važiavimo krypties informacijos, jog galėtų suvaldyti nevaldomu tapusį automobilį. Kad gautų šią informaciją, minėtosios sistemos naudoja nukrypimo nuo kurso jutiklius, akcelerometrus ir individualius ratų greičio jutiklius, padedančius nuolat apskaičiuoti tikrąjį automobilio greitį. Keista, bet visi šie duomenys jūsų spidometro nepasiekia.
Na, nebent vairuojate „Tesla“. Kiekvieno Elono Musko elektromobilio prietaisų skydelyje rodomas greitis, apskaičiuotas naudojant visus galimus duomenų šaltinius (variklio sūkiai, atskirų ratų sukimosi greitis ir inercijos matavimų duomenys) ir pakoreguotas taikant fizika paremtus modelius, apimančius variklio sūkius ir stabdymo momentą. Protingai sugalvota.
