Vis dar diskutuojame, kaip tobulinti įvairius paramos skirstymo instrumentus, kodėl sistemos atmetinėja paramos prašymus, kokio dydžio subsidijos turėtų būti mokamos darbuotojams. Taip, nors jau planuojame baigti karantiną, toks klausimas vis dar Seimo darbotvarkėje. Tuo tarpu, tarptautinės organizacijos ragina jau pamiršti priemones, kurios naudojamos „reanimacijos“ metu, ir galvoti apie „reabilitaciją“. Ir siūlo klasikines ekonomikos skatinimo priemones, tarp jų – mokesčių mažinimą.
Juk nepaisant to, kad mokesčių mokėjimas yra atidėtas, juos, tokius pat kaip ir prieš krizę, sumokėti teks. Subsidijuojama tik įmokų bei mokesčių dalis nuo darbo užmokesčio. Bet tendencija mažinti mokesčius neįsivyrauja. Trumpai padiskutuota apie PVM mažinimą – gal maisto produktams, gal nuo koronaviruso nukentėjusių sektorių prekėms ir paslaugoms. Galiausiai apsiribota tik elektronine žiniasklaida.
Net ir nauja krizė netampa proga nutraukti jau daugiau nei dešimtmetį galiojančio 21 proc. dydžio PVM „laikinumo“. Vokietija tuo tarpu iki metų pabaigos savąjį planuoja mažinti nuo 19 iki 16 proc., o lengvatinį tarifą – nuo 7 iki 5 proc. Būdas geras, nes nereikia svarstyti, kurios rūšies dešra – būtiniausias produktas ir nusipelnė lengvatinio PVM tarifo. Kodėl renginių organizavimas – nuo koronaviruso nukentėjusi veikla, kuri turėtų būti skatinama mažesniais mokesčiais, o, pavyzdžiui, garso kolonėlių, kurios naudojamos tuose pačiuose renginiuose, nuoma – jau ne.
Darbo mokesčiai mažinami tik grąžinant senas skolas – 400 eurų dydžio neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) turėjo galioti jau nuo šių metų pradžios. Tuo tarpu gyventojų pajamų mokesčio (GPM) mažinimas niekaip neįtinka parlamentarams – vien dėl to, kad jo naudą pajustų ir vidurinioji klasė. Iš mokesčių mažinimo didžiausią naudą pajustų daugiau uždirbantieji – skelbia Seimo nariai, skaičiuojantys poveikį eurais, o ne procentais. Nors akivaizdu, kad dėl GPM mažinimo ir NPD didinimo, uždirbantiesiems minimalią mėnesinę algą liktų beveik 40 proc. dabar sumokamo GPM, o uždirbantiems, virš 5 tūkst. eurų „ant popieriaus“ – du ar triskart mažiau.
Kelią Seime nepalyginti lengviau prasiskynė „vaiko pinigai“, „senjorų pinigai“ ar „bedarbių pinigai“. Štai Biudžeto ir finansų komitete atvirai abejojama, ar dėl sumažinto GPM nauda atiteks Lietuvos ar užsienio gamintojams, o panašu, kad dėl „pinigų dalybų“ tokių klausimų nekyla. Kodėl 50 eurų, sutaupytų dėl mažesnių mokesčių, bus išleisti kitaip, nei 50 eurų, gautų kaip „vaiko pinigai“ – mistika. Gal seimūnai mano, kad pastaruosius išties leis itin patriotiškai nusiteikę vaikai.
Ką jau kalbėti apie siūlymus mažinti mokesčius verslui. Štai pasiūlymas sukauptų nuostolių suma susimažinti visą apmokestinamąjį pelną (vietoj dabar galiojančios taisyklės, pagal kurią atskaitoma sukauptų nuostolių suma negali viršyti 70 procentų apmokestinamojo pelno) sulaukė kritikos, esą šiuo metu jis neaktualus. Žinoma, naudą įmonės pajustų gal tik po kelių metų, tačiau ekonomiškai nepagrįsta ir neteisinga, kad įmonės, kurios iš susikaupusių per krizę nuostolių išsivaduos galimai tik per kelis metus, jau pirmaisiais pelno uždirbimo metais turės apmokestinti 30 proc. pelno. Užuot taikę priemones, kurios ir lengvai administruojamos, ir nešališkos, ir skatinančios ekonomikos atsigavimą, verslui toliau prieš akis mojuojame „Invegos“ „riestainio skylėmis“.
Finansų ministras sako, kad „nieko nėra pastoviau nei laikinos mokesčių lengvatos“. Bet norisi priminti, kad yra atvirkščiai – nuo „laikino“ PVM padidinimo praėjo daugiau kaip 11 metų. Jei 21 proc. dydžio PVM būtų vaikas, jis jau būtų penktokas. Su tokiais palyginimais, tiesa, reiktų atsargiau – prieš rinkimus atsipalaidavę Seimo nariai dar ir jam gali paskirti „vaiko pinigus“.
