Konkurencija mažmeninėje elektros energijos tiekimo rinkoje be abejonės atvers naujas galimybes vartotojams, o „myPlan“ vadovo Artūro Meškelės teigimu, jau dabar bendraujant su elektros tiekėjais yra aišku, kad visi stengsis vilioti klientus skirtingais pasiūlymais siekdami išsiskirti kuo palankesnėmis sąlygomis.
Šiuo metu Lietuvoje elektros tiekėjais užsiregistravę per 70 įmonių ir nors, pasak A. Meškelės, elektros energiją iš jų buitiniams vartotojams tieks ne visi, pasirinkimo ilguoju laikotarpiu tikrai netrūks – nuo didelių, įvairius nestandartinius elektros poreikius galinčių patenkinti tiekėjų iki smulkių ir naujų rinkos žaidėjų.
Už ką atsakingas mano elektros tiekėjas?
„myPlan“ vadovas primena, kad visi infrastruktūros klausimai lieka energijos skirstymo operatoriui ESO, tad dingus elektrai, kaip ir anksčiau, kreipsimės į juos. Tačiau visas klientų aptarnavimas elektros pirkimo ir atsiskaitymo už ją klausimais pereina į tiekėjų rankas, todėl pastarųjų reputacija ir patikimumas taps svarbiu veiksniu, renkantis tiekėją.
„Reikia suprasti, kad paslauga nauja ne tik vartotojams, ji nauja ir tiekėjams. Beveik visi elektros tiekėjai anksčiau su privačiais vartotojais nedirbo, tad keičiasi aptarnavimo sistemos ir vietoj kelių šimtų klientų sąskaitų gali tekti sužiūrėti dešimtis arba šimtus tūkstančių. Iškilus problemai ją išspręsti turės mūsų pasirinktas tiekėjas, todėl jo pajėgumai tą padaryti ir klientų aptarnavimo kokybė bus labai svarbi“, – vardija A. Meškelė.
Pasak jo, tiekėjo patikimumas ir turima reputacija turėtų tapti svarbiu pasirinkimo veiksniu. Tuo tarpu kaina neturėtų būti vienintelis apsisprendimą lemiantis veiksnys.
„Tai taip pat nereiškia, kad elektros tiekėjo kokybę nulemia tik jo dydis. Viskas priklauso nuo vartotojo poreikių, galbūt mažesnis tiekėjas gali visiškai užtikrinti reikalingus sprendimus“, – sako A. Meškelė.
Ką svarbu žinoti apie kainų skirtumus?
Renkantis bet kurią prekę kaina visuomet vaidina svarbų vaidmenį, tad ne išimtis ir elektra. Žengiant į konkurencingą elektros energijos tiekimo rinką tiekėjai siūlys skirtingus kainodaros modelius, tad ir kainą rinksimės tokią, kuri geriausiai atspindėtų mūsų poreikius ir pasižymės geriausiu kainos bei kokybės santykiu.
„Norint suprasti kainų skirtumus ir pasirinkti sau tinkamiausią variantą svarbu suvokti, kaip mokėsime už elektrą. Pagrindiniai elektros kainodaros modeliai nuo rudens Lietuvoje gali būti keli.
Vienas jų – fiksuota kilovatvalandės kaina, kuomet nepriklausomai nuo situacijos rinkoje visuomet mokėsime tokią pačią sutartyje nurodytą sumą už tokį elektros kiekį, kurį suvartojame.
Kitas variantas, kuomet kainą sudaro „Nordpool“ (Šiaurės Europos šalių) elektros biržos kaina plius tiekėjo antkainis. Tokiu atveju elektros kaina yra svyruojanti ir priklauso nuo „Nordpool“ biržoje esančios kainos, – aiškina A. Meškelė, – neatmesčiau ir dabar gana sensacingai atrodančio varianto, kad tolimesnėje ateityje mokėsime fiksuotą sumą už neribotą elektros kiekį. Juk ir už internetą namuose anksčiau mokėdavome priklausomai nuo persiunčiamų duomenų kiekio, o dabar naudojame tiek, kiek norime pagal savo interneto planą“.
A. Meškelė primena, kad renkantis fiksuotą modelį labiau išloštų tie, kurie sutartį sudarytų esant mažesnėms rinkos kainoms. Ir atvirkščiai, jei fiksuotą sutartį sudarysime, tarkime, sausio mėnesį, kuomet kainos rinkoje aukštesnės, net ir pasikeitus sezonui mokėsime tiek pat, kiek ir sutarties pradžioje.
Na, o biržos kainos modelis bus aktualus tiems, kurie visuomet nori mokėti pagal rinkos kainą – panašiai kaip mokame ir už degalus. Pašnekovas akcentuoja, kad artimiausiu metu elektros kainas Europoje diktuos ir koronavirusas – t. y priklausomai nuo to, ar teks susidurti su antrąja pandemijos banga ir vėl daugiau laiko praleisti namuose, ar po vasaros tamsesnį metų laikotarpį pasitiksime biuruose.
Iš elektros tiekėjo galėsime pirkti ne tik elektrą
Pasak A. Meškelės, kainų skirtumai atsiranda ir dėl papildomų tiekėjų siūlomų paslaugų. Pirmuoju elektros tiekėjų pasirinkimo etapu rinksis didžiausi vartotojai t. y. suvartojantys daugiau nei 5000 kWh per metus. Jiems elektros tiekėjai jau ruošia specialius pasiūlymus.
„Dauguma tokių vartotojų bus individualių namų savininkai. Daliai jų apsimoka ant savo namo stogo statytis saulės elektrines – tai leidžia sutaupyti išlaidas elektros energijai ir būti nepriklausomiems nuo rinkos pokyčių. Todėl kai kurie tiekėjai jau siūlo atkreipti dėmesį į papildomas vertes – pavyzdžiui, per juos statant saulės elektrinę, už trūkstamą elektros kiekį (kurio elektrinė nepagamins) siūloma mokėti didmeninę kainą. Tokių pasiūlymų atėjus rudeniui tikrai turėtų būti ir daugiau, todėl vartotojas pirmiausia turės gerai įsivertini savo poreikius“, – pažymi „myPlan“ vadovas.
Pasak A. Meškelės, kaip ir su kitomis prekėmis, ne maža dalis vartotojų nori žinoti kaip ir iš kur jo perkama prekė atsiranda mūsų namuose. Renkantis elektros tiekėją taip pat galėsime rinktis, ar pirkti Lietuvoje ar užsienyje gaminamą energiją, ar palaikyti atsinaujinančią energetiką. Lietuvoje atsinaujinanti elektros energija gaminama hidroelektrinėse, vėjo jėgainėse, saulės šviesos energiją naudojančiose ir kitose elektrinėse.
Elektros rinkos liberalizavimas
Delfi primena, kad šiuo metu beveik visi buitiniai vartotojai elektrą perka naudodamiesi visuomeninio tiekėjo („Ignitis“) paslaugomis, o elektros energijos kaina ne dažniau kaip kas pusę metų yra nustatoma Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT).
Kaip skelbė Energetikos ministerija, perėjimas nuo reguliuojamos prie konkurencinės elektros tiekimo bus įgyvendintas etapais. Tokiu pačiu būdu – etapais – prieš keletą metų buvo atsisakyta mažmeninių elektros kainų reguliavimo nebuitiniams (verslo) vartotojams.
Pirmuoju etapu – nuo 2021 m. sausio 1 d. bus atsisakyta galutinės elektros energijos kainos reguliavimo daugiausiai elektros suvartojantiems vartotojams, t. y. tiems, kurie per metus suvartoja daugiau nei 5 000 kWh, išskyrus pažeidžiamus vartotojus ir sodų, garažų, daugiabučių namų, bendrabučių ir kt. administratorius / bendrijas perkančias elektros energiją bendrijų narių bendroms reikmėms. Tokių vartotojų Lietuvoje yra 5 proc., tai yra apie 90 tūkst.
Antruoju etapu – nuo 2022 m. sausio 1 d. bus atsisakyta galutinių elektros energijos kainų reguliavimo visiems buitiniams vartotojams, kurių faktinis elektros energijos suvartojimas per metus bus daugiau nei 1 000 kWh, išskyrus pažeidžiamus vartotojus ir sodų, garažų, daugiabučių namų, bendrabučių ir kt. administratorius/bendrijas perkančias elektros energiją bendrijų narių bendroms reikmėms. Tokių vartotojų yra apie 43 proc., tai yra apie 720 tūkst.
Trečiuoju etapu – nuo 2023 m. sausio 1 d. galutinės elektros energijos kainos bus nebereguliuojamos ir tiems vartotojams, kurie per metus suvartoja mažiau 1 000 kWh. Tokių vartotojų yra apie 52 proc., tai yra 870 tūkst.
Siekiant apsaugoti pažeidžiamus vartotojus, visuomeninis elektros energijos tiekimas jiems pasibaigs paskutiniuoju etapu, nepriklausomai nuo elektros suvartojimo kiekio. Svarbu pažymėti, kad nepriklausomai nuo siūlomų etapų vartotojai galės savo nuožiūra ir anksčiau pasirinkti nepriklausomą tiekėją. Be to, įtvirtinta, kad pažeidžiamiems vartotojams bus taikoma palankesnė garantinio tiekimo kainodara tais atvejais, jeigu jie nepasirinks nepriklausomo elektros energijos tiekėjo.
Šie pokyčiai reiškia, kad elektros energijos įsigijimo ir tiekimo kaina, kuri sudaro apie 48 proc. galutinėje elektros kainoje, nebebus reguliuojama. Kita kainos dalis – elektros energijos perdavimas, skirstymas bei viešuosius interesus atitinkančios paslaugos – toliau liks reguliuojama.
