„Šita pandemija paveikė gana ženkliai (darbus – ELTA). Su kuo jau buvo pasirašytos sutartys, dauguma tiekėjų ir gamintojų parašė, kad dėl pandemijos gali atsirasti tiekimo problemų dėl įrangos ar medžiagų.
Galiausiai kovo mėnesį atėjo pranešimas, kad Italijoje stabdomos visos gamyklos ir praktiškai stoja veikla. Mes kreipėmės dar į keletą tiekėjų. Pas juos, kadangi dar įtelpame su jų tiekimo terminais, užsirezervavome su rezervacijos mokesčiu jų pajėgumus ir terminą gamybos, pradėjome derinti su užsakovu, ar tinkama būtų produkcijai, ar atitinka normas, standartus. Laukiame šių dalykų patvirtinimo“, – teigė T. Šidlauskas.
Vis dėlto, nors ir buvo logistikos sutrikimų, reikalingos medžiagos statyboms turėtų būti atvežtos laiku.
„Matome, kad su Italija bus gana didelių problemų, tokio svarbumo objektas tada gali turėti liūdnų pasekmių. Šiandien esame praktiškai sutelkę maksimalias pajėgas, beveik paviję grafiką, atsilikimą kai kuriose srityse. Dar, aišku, trūksta, bet pažengę esame gana smarkiai į priekį.
Kol kas, panašu, kad turėtų viskas atvykti laiku. Kiekvieną savaitę gauname pranešimų iš gamintojų, ar niekas nesikeičia, kokios pas juos problemos, pastoviai palaikome ryšį dėl gamybos ir tiekimo, o esant reikalui ieškotume vienokių ar kitokių sprendimų“, – sakė jis.
Bendrovės vadovas taip pat pridūrė, kad dėl to išaugo darbų kaštai.
„Kas anksčiau buvo su tam tikrais atidėjimais mokėjimų, dabar viskas yra vos ne 100 proc. avansas. Yra atsiradę problemų. Ypač tai pasijautė vietinėje rinkoje, nes visi tiekėjai, gamintojai niekuo nebepasitiki, bet čia su visomis statybos bendrovėmis taip pasidarė šiuo laikotarpiu“, – komentavo T. Šidlauskas.
„Dirbame visu pajėgumu, dėl karantino tai nebuvo sustoję. Dėl karantino buvo tik vamzdžių tiekimas vienu momentu apstojęs, bet tai darbiniai sprendžiami visi dalykai buvo“, – pridūrė „Alvora“ vadovas
Anot jo, šiuo metu suvirinta per 80 km vamzdyno gijų, po žeme užkasta daugiau kaip 15 km.
„Dabar bus guldomi vamzdynai, daugumoje praeinant per kelius, susikirtimuose – ir archeologija. Čia yra vienas didžiausių iššūkių. Praeiname šalia Kernavės, senovinių gyvenviečių. Randame, ieškome sprendinių, bendro supratimo su archeologais. Dirba didžiuliai pajėgumai, jie supranta, kad šis objektas yra valstybinės svarbos objektas“, – sakė T. Šidlauskas.
„Alvoros“ vadovo teigimu, sunkumų sukėlė ir užsitęsę ginčai dėl laimėtojo konkurse, kas vykdys GIPL statybos darbus.
„Pagal pirminį planą turėjome pasirašyti sutartį birželio mėnesį (2019 metais – ELTA). Visi darbai, kaip ir šiandien skelbiama, turėjo baigtis 2021 metų gruodį. Dėl visų šių dalykų mums vienas rimčiausių iššūkių – visa statyba sutrumpėja septyniais mėnesiais“, – Eltai sakė T. Šidlauskas.
„Šiame projekte numatytos didelės baudos, praktiškai už kiekvieną pajudėjimą turime atsiskaityti“, – pridūrė jis.
GIPL dujotiekio, kurio trasos ilgis Lietuvoje – 165 km, statybos pradėtos 2020 m. sausį.
Birželį prasideda sudėtingiausias šių metų darbų etapas – kryptinio horizontalaus gręžimo darbai po Nerimi, kai specialus vamzdis bus pertrauktas po Neries dugnu.
Baltijos regioną su Europa sujungsiančio dujotiekio pajėgumas leis patenkinti beveik pusę metinio Lietuvos, Baltijos šalių bei Suomijos regiono poreikio. GIPL jungtimi Baltijos šalių kryptimi bus galima transportuoti iki 27 TWh dujų per metus, Lenkijos kryptimi – iki 21 TWh per metus.
