Šį kartą pasidalinsiu tuo, ką tenka matyti dirbant su žmonėmis, kurie net ir turėdami pakankamai aiškius tikslus, dažniausiai jų nepasiekia ir patiria vieną fiasko po kito arba didelių pastangų dėka juos pasiekę nepatiria jokio džiaugsmo. Jei ir jums tokia situacija pažįstama, skirkite keliolika minučių ir susipažinkite su penkiomis klaidomis, kurias dažniausiai daro šie žmonės. Tai gali ateityje jums labai pasitarnauti.
Pirmoji klaida – neadekvačios ambicijos.
Jūs galite išsikelti tikslą pagal visas geriausias S.M.A.R.T. tradicijas, bet tai dar nieko nereikš, jei jo įgyvendinimui neturite nei reikiamos kompetencijos, nei reikiamų resursų, nei tinkamų įpročių. Suprantu, kad nuolat girdint nuo scenos garsiai šaukiančius motyvatorius, kurie ragina „taikytis į žvaigždes“, tikrai sudėtinga išlaikyti objektyvumą ir sveiką kritinį mąstymą, nepasiduodant fantazijoms apie 10 ar 20 kartų išaugintas pajamas per ateinančius metus. Bet užtenka atsisukti atgal ir pasižiūrėti į savo turėtas patirtis. Kiek kartų jūsų pajamos išaugo per pastaruosius du metus?
Antroji klaida – noras įrodyti.
Tai apie įrodinėjimą tėvams, kolegoms, draugams, klasiokams, kaimynams, „Facebook“ sekėjams ir visiems kitiems. Žmonės, pasirinkę tokį kelią, po eilinės nesėkmės ties dar vienu tikslu, apie kurį paskelbė viešai, vėliau turi kurti išgalvotas istorijas, kad įrodytų auditorijai, jog jiems tai pavyko. O tais atvejais, kai pavyksta ir išdidžiai, su diplomu rankose ateinama pas tėvus su žodžiais: „Atsimokiau 6 metus ir įrodžiau, kad galiu turėti vadybos magistrą. Štai jūsų diplomas! O dabar einu ir užsiimsiu tuo, apie ką visą laiką svajojau.“ Pasidėkite prieš akis ant lapo užrašytus visus savo turimus tikslus ir nuoširdžiai sau atsakykite, ar jie jums, ar publikai.
Trečioji klaida – ėjimas iš paskos.
Čia istorija apie tikslus, kuriuos išsikeliate tik todėl, kad kažkas kitas, į kurį lygiuojatės arba kuriam tiesiog pavydite, irgi turi tokį tikslą. Taip, tikrai galima vaikščioti iš paskos ir kopijuoti, jei taip jums paprasčiau. Bet prisiminkite vieną paprastą faktą – net ir pati geriausia kopija niekada nebus verta to, kiek kainuoja originalas.
Ketvirtoji klaida – dėl jų.
Tokius tikslus išsikelia žmonės su „aukos“ mąstysena. Jiems labai svarbu dėl kažko aukotis, nes tai kilnu, nes taip teisinga ir prasminga. Bet ar tikrai? Ar tikrai „aukotis“ dėl vyro, vaikų, žmonos, idėjų, partijos ar ideologijos geriausia, ką jūs galite padaryti? O jei tai, dėl ko aukojatės, kelia vidines prieštaras, nes jums trūksta aklo fanatizmo, didelę dalį energijos, kurią galėtumėte sutelkti tikslo įgyvendinimui, skirsite vidinei kovai su savimi. Trumpam įsivaizduokite, kaip pasikeistų situacija, jei tikslo, kurį išsikėlėte, siektumėte todėl, kad tai tikrai svarbu asmeniškai jums ir ten nebūtų jokio „aukos“ elemento.
Penktoji klaida – to siekia visi.
Žanro klasika. Visi stoja į medicinos studijas ir aš stoju. Visi emigruoja ir aš emigruoju. Visi ima būsto paskolą ir aš imu. Čia taip ir norisi pridurti – visi šoka nuo tilto ir aš... Tai dar vadinama konformizmu arba baime išreikšti savo nuomonę. Taip, tikrai, pritapti prie daugumos ir neišsiskirti iš aplinkos – daug saugiau ir patogiau. Tik tas noras būti su visais ir siekti to, ko siekia visi, niekaip neeliminuoja jūsų giluminių asmenybės poreikių, kuriuos nulemia jūsų charakterio ypatumai. Tai, kad visi studijuoja mediciną, dar nereiškia, kad ir jums reikalingos šios studijos. Ar jūs tikrai norėtumėte, kad jūsų sveikata rūpintųsi gydytojas, kurio pagrindinis veiklos krypties pasirinkimo motyvas buvo tas, kad tuo metu tai rinkosi „visi“?
Pasidarykite savo tikslų auditą ir atidžiai pasigilinkite į tikruosius motyvus, kurie paskatino jus juos išsikelti. Kartais ten galima atrasti netikėtų dalykų.
