Atlikėja sako, kad šiuo kūriniu norėjo papasakoti, kaip dviejų žmonių gyvenimai gali pasikeisti, kai staiga jame atsiranda nauji posūkiai. Taip autorė ieškojo paralelių tarp žmonių santykių ir šiuo metu visuomenėje susiklosčiusios situacijos, rašoma pranešime spaudai.
– Karantinas – išbandymas visiems, ypač atlikėjams, kurių gyvenimas yra scena, bendravimas su publika. Kaip sekasi įveikti šį laikotarpį, kaip kovojate su socializacijos stoka?
– Manau, kad karantinas visus užklupo netikėtai, niekas nebuvo pasiruošęs tokiai įvykių eigai. Kaip ir daugumai muzikantų, man teko atidėti pasirodymus Lietuvoje ir užsienyje planuotus koncertus. Tačiau su socializacijos stoka aš nekovoju. Apskritai, gyvenime stengiuosi kuo mažiau kovoti, o tiesiog priimti situaciją tokią, kokia ji yra. Pastebėjau, kad jei užuot neigiamai priėmę gyvenime vykstančius pokyčius, stengiamės su jais susitaikyti, išvengiame negatyvių emocijų ir minčių, o viskas galų gale vis tiek susiklosto tik į gerą.
– Kol karantino sąlygos nebuvo sušvelnintos, žmonės turėjo kur kas daugiau laiko praleisti namuose, su šeima. Kaip tai daryti sekėsi jums?
– Karantino laikotarpį leidžiame namuose kartu. Stengiuosi būti gera mama ir žmona, palaikyti artimuosius. Dukrai buvo sunku atsiskirti nuo darželio aplinkos, draugų, vyrui ir man reikėjo perkelti veiklą į namus. Per karantiną išmokome, kad reikia iš anksto planuoti mūsų bendrą dieną: pasižymime kam ir kelintą valandą užsiemimai, pokalbiai, susitikimai nuotoliniu būdu, taip pat žinome, kelintą valandą sportuosime, pietausime, vakarieniausime ar eisime pasivaikščioti. Taip susidėlioję šeimos dienotvarkę prisitaikėme prie karantino sąlygų.
– Išleidote akustinę dainos „Visą dangų“ versiją, kurią atlikote ir įrašėte namuose. Kaip sekėsi kurti namų aplinkoje?
– Nors koncertų metu man akompanuoja muzikantai, karantinas paskatino pačią prisėsti prie pianino ir daugiau groti. Taip atradau visai kitokį, savitą dainos „Visą dangų“ skambesį. Kadangi buvimas namuose ir atskirtis daugelį slėgė, norėjosi su klausytojais pasidalinti savo nuotaika, parodyti, kad net ir tokiomis sąlygomis galima kurti ir atrasti save iš naujo.
– Kokią naują prasmę įgijo dainos „Visą dangų“ akustinė versija?
– Ši dainos versija tapo labai melodinga ir artima mano širdžiai, asmeniška. Manau, kad kuriant muziką labai svarbu įdėti dalelę savęs – tuomet ir klausytojams lengviau susitapatinti su tavo kūryba. Išleidus „Visą dangų“ akustinę versiją keli gerbėjai net parašė man, kad tik dabar iš tikrųjų suprato, kokia gili yra dainos žinutė. Joje pasakojama, kokie būtų dviejų vienas kitą mylinčių ir vienas prie kito prisirišusių žmonių gyvenimai, jei vieną dieną jiems tektų išsiskirti.
Dainoje paslėpta daug metaforų, kurios simbolizuoja pasikeitimą arba naują posūkį gyvenime. Šis momentas įgavo naują prasmę dabar, kai visų mūsų kasdienybė stipriai pasikeitė. Vieni prarado darbus, kiti sunkiau pakėlė socialinę atskirtį, o kažkas ir neteko artimųjų. Visi šie įvykiai stipriai keičia mus, mūsų santykius su žmonėmis. „Visą dangų“ – tarsi mažas priminimas, kas būtų, jei netektume artimiausių šalia esančių žmonių, verčiantis sunkiu laikotarpiu juos branginti ir viską ištverti drauge.
– „Visą dangų“ yra iš jūsų solinio albumo „Eternity of dreams“, kurio daina „Meilė“ taps šiuo metu kuriamo naujo lietuviško filmo garso takeliu.
– Karantino metu su manimi susisiekė garsus filmų muzikos kompozitorius Titas Petrikis ir pranešė džiugią žinią, kad jis kūrinį „Meilė“ pasirinko kaip garso takelį naujam, rudenį kino ekranuose pasirodysiančiam filmui. Tai laiko patikrintas ir klausytojų pamėgtas kūrinys, todėl labai džiaugiuosi, kad jis nuskambės naujame kontekste. Tai jau antra albumo daina, kuri tampa filmo garso takeliu. Pirmoji buvo „The Snow“ – ją aš ir kūriau specialiai amerikiečių režisieriaus Stephen French psichologinei dramai, kuri buvo filmuojama Lietuvoje.
– Daugelis atlikėjų šiuo laikotarpiu praranda dalį pajamų, atšaukiami koncertai. Kaip jums pavyksta su tuo susitvarkyti?
– Muzika visada buvo šalia kitų veiklų, todėl aš nepajaučiau tokios stiprios krizės, kaip daugelis kitų atlikėjų. Tačiau suprantu, kad žmonėms šiuo metu yra labai sunku. Žinau, kad užsienio atlikėjai pasirašinėjo peticijas ir kreipėsi pagalbos į valdžią, rašė laiškus „YouTube“, „Facebook“ ir „Google“ kompanijoms dėl paramos. Lietuvoje menininkams irgi skiriama šiokia tokia finansinė parama, tačiau suprantama, kad vien iš jos išgyventi nėra lengva. Džiugu, kad situacija po truputį gerėja ir jau galima organizuoti bent nedidelius koncertus, turime „Drive in“ tipo pasirodymus, kurie tapo alternatyva įprastiems koncertams. Reikia tikėtis, kad ši situacija greitai pasikeis į gera.
Dabar norėčiau visiems menininkams palinkėti mokėti laukti ir tikėti – tai labai svarbu. Būkime ištvermingi, kūrybingi ir netapkime priklausomi nuo kasdienybės bei rutinos. Išnaudokime šį laiką ieškodami naujų meno sklaidos kelių tam, kad grįžę į įprastą gyvenimo ritmą būtume dar stipresni.
