Kaip rašoma pranešime spaudai, „Scorify“ analizavo turizmo sektoriaus duomenis, įtraukdamas ne tik tiesiogiai turizmo sektoriuje dirbančias įmones – turizmo agentūras, viešbučius, kaimo turizmo objektus, bet ir kitus verslus, kurie siūlo paslaugas vidaus ir išorės turistams– vežėjus, pramogų organizatorius, muziejus, restoranus, kavines. Analizuojama buvo 22 tūkst. įmonių duomenys. Šis sektorius Lietuvoje sukuria apie 3 proc. Lietuvos BVP.
Patikimos įmonės stipriai paveiktos
Per metus turizmo sektoriaus darbuotojų skaičius susitraukė beveik 10 proc. – nuo karantino pradžios sektorius neteko 8 proc. darbuotojų, tačiau likviduojamų, bankrutuojančių ar išregistruojamų įmonių yra tik kelios – nesiekia ir 0,5 proc. viso sektoriaus įmonių.
„Jeigu vertinti sektoriaus sveikatą, 40 proc. šio sektoriaus įmonių rizika yra žemesnė arba žema, tačiau koronavirusas šiam sektoriui gali „trinktelti“ gan stipriai, – sektoriaus įmonių būklę komentuoja „Scorify“ direktorius Ž.Milerius – Covid poveikio reitingas prognozuoja, kad 64 proc. įmonių bus paveiktos stipriai ir ypač stipriai, dar trečdaliui prognozuojamas vidutinis viruso poveikis“.
Palyginti su karantino pradžia, 57 proc. sektoriaus įmonių bankroto rizika išaugo, tačiau yra ir pozityvių tendencijų – 11 proc. rizika per karantiną sumažėjo.
„Scorify“ duomenys rodo, kad 18 proc. turizmo sektoriuje dirbančių įmonių yra užregistravę prastovas, o 40 proc. visų šio sektoriaus įmonių yra VMI nukentėjusių nuo Covid-19 sąraše, tai reiškia, kad naudojasi galimybe atidėti mokesčių mokėjimą ir pretenduoja į tam tikras valstybės paramos programas.
Švelninamas karantinas nekompensuos užsienio turistų praradimo
Pasak ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės, šis sektorius pasižymi itin reikšmingais sezoniniais svyravimais, tad švelnėjantis karantinas svarbiausiam verslo sezonui įsibėgėjant yra itin gera žinia nemažai daliai nukentėjusių verslų.
Pasak ekonomistės, pastarieji pora metų prieš pandemiją turizmo sektoriui buvo išties įspūdingi: pernai ir užpernai turistų skaičius apgyvendinimo įstaigose augo po 10 proc. per metus, apgyvendinimo pajamos atitinkamai kilo 13 ir 14 proc. per metus, o maitinimo ir gėrimų teikimo veiklos apyvartos palyginamosiomis kainomis 2019 m. II pusmetį didėjo 7 proc. per metus. Tai padėjo bent daliai stambesnių sektoriaus verslų pandemijos iššūkius pasitikti nevisai tuščiomis kišenėmis.
Vis tik atsargomis pasirūpinti galimybių buvo ne visiems rinkos dalyviams, sako Indrė Genytė-Pikčienė: „Smulkių, mažesnės masto ekonomijos ir itin nuo darbo jėgos priklausomų šio sektoriaus verslų pelno maržos buvo siauros net ir gerais metais, tad nuosmukio akivaizdoje jie yra pažeidžiamiausi“.
Pasak ekonomistes, maitinimo ir apgyvendinimo veiklos, įdarbinusios daugiausiai dirbančiųjų turizmo sektoriuje, nuolat jautė reikšmingą darbo kaštų spaudimą. Atlyginimai paslaugų sektoriuje augo itin sparčiai, tai didele dalimi lėmė pastaruoju metu ženkliai didinta MMA, papildomą naštą sudarė ir įsigaliojusios „Sodros grindys“. Kaštų spaudimas gerais laikais netrukdė sektoriui veikti pelningai, tačiau pasibaigus prastovų subsidijoms ir paramai, atsigaunant po pandemijos, bent jau laikinas pastarojo reikalavimo sustabdymas padėtų šiam sektoriui lengviau kvėpuoti.
Komentuodama išorinio turizmo plėtrą, I.Genytė – Pikčienė pažymėjo, kad oro uostų skrydžių grafikai po truputėlį pildosi gaivinamomis kryptimis, nepaisant to, atvykstamojo turizmo rodikliai šiemet bus labai skurdūs.
„Skirtingi kovos su COVID-19 pandemija rezultatai ir situacija įvairiose šalyse lems skirtingas karantino ir ekonominės izoliacijos priemones ir mažins paskatas atvykstamajam turizmui. Lietuvos pastarųjų metų apgyvendinimo statistika rodo, kad apie pusę nakvynių ir viešbučius aplankiusių turistų buvo užsieniečiai. Užsienio turistų srautas ypač aktualus sostinės turizmo verslams, nes čia apgyvendintų užsienio svečių skaičius sudaro net 71 proc. visų apgyvendinimo įstaigų Vilniuje svečių“, – komentuoja ekonomistė I.Genytė – Pikčienė.
