Didesnis atsigavimas – tik rudenį
Automobilių detalių klasterio vadovas Darius Lasionis „Delfi“ pasakojo, kad šiandien situacija rinkoje tokia, jog prasidėjus birželiui ir kiek aprimus pandemijos plitimui, dalis automobilių gamintojų užsienyje po truputį jau atnaujina savo veiklą.
„Tai „Volkswagen“, „Volvo“, „Renault“ ir kt., tačiau darbas vis dar vyksta ne pilnu pajėgumu“, – nuotaikas rinkoje apibūdino jis.
Tiesa, automobilių gamybos pristabdymas dėl koronaviruso atsispindi ir Lietuvoje veikiančių įmonių veikloje, kurios užsiima automobilių detalių ir komponentų gamyba. Kaip teigė, Lietuvoje veikiančios įmonės gegužę dirbo 40-80 proc. pajėgumu, o pagrindinis tai lėmęs dalykas buvo kritusi paklausa.
„Pagrindinis dalykas yra paklausos klausimas, todėl, kad dar Europa tik po truputėlį išeidinėjo iš karantino, žmonės nepratę pirkti automobilių internetu ir jie laukė to momento, kada galės ateiti juos įsigyti į salonus.
Kitas dalykas – neapibrėžtumas. Įmonės ir privatūs žmonės vengė daryti pirkimus dėl to, kad tai yra ne pirmo būtinumo prekė“, – priežastis dėstė jis ir sakė, kad būtų galima prognozuoti, jog ir birželį Lietuvoje automobilių detales gaminančios įmonės geriausiu atveju pasieks apie 60 proc. buvusio gamybos lygio, kas reiškia, kad kritimas sieks apie 40 proc.
„Jeigu žiūrėtume dar labiau į ateitį, tai beveik visos įmonės kaip susitarusios tvirtina, kad tikrasis pagyvėjimas jausis tik rudenį, bet, bet kuriuo atveju, nebus sugrįžta prie buvusio lygio. Rudenį, rugsėjo spalio mėnesį bus pasiektas apie 60-80 proc. buvusio pajėgumo“, – prognozavo jis ir teigė, kad tam taip pat įtakos turės vasaros atostogų laikotarpis.
Neišvengė prastovų
Dėl kritusios automobilių paklausos, jų detales gaminančios lietuvių įmonės taip pat buvo priverstos savo darbuotojus išleisti į prastovas, aiškino klasterio vadovas. Jis tikino, kad įmonėse jos buvo tiek pilnos, tiek dalinės, tačiau, anot jo, šiandien darbuotojai pamažu iš jų jau yra sugrąžinami į įprastą darbo ritmą.
„Yra įmonių, paimkime „CIE LT Forge“, tai ji praktiškai turėjo pilną prastovą, o dabar po truputį grįžta, bet vis tiek nėra pilnas grįžimas į darbą, net ir praėjus jau dviem mėnesiams. Dar vis tiek dalis žmonių yra prastovose“, – teigė D. Lasionis.
„Delfi“ sisisiekė ir su „Scania“ ir „Volvo“ automobiliams variklio detales Lietuvoje gaminančia įmone „Proton Engineering Lithuania“. Jos direktorius Tomas Kocius taip pat sakė, kad visi įmonės darbuotojai balandį buvo pilnose prastovose.
„Prastovas paskelbėme kovo gale, balandį prastovėjome, turėjome nulį pardavimų, o gegužę dirbom gal po kelis žmones, po tris dienas per savaitę. Apyvarta yra kritusi visiškai, bet gerai, kad mūsų įmonė yra Švedijos dukterinė, tad turime mamą, kuri mums padės išgyventi“, – pasakojo jis.
Visgi T. Kocius prasitarė, kad birželį įmonė tikisi atsigavimo.
„Tikiuosi, kad atsigausime. Sunku pasakyti kiek, bet galbūt apie 70-80 proc. padarysime gamybos. Nuo birželio 1-osios mes jau visus darbuotojus išsikvietėme iš prastovų ir jie visi jau pradėjo dirbti“, – sakė jis.
Klasterio vadovas D. Lasionis taip pat užsiminė ir apie bankrotus. Jis teigė, kad nors Lietuvoje jų nebuvo, nes dar praėjo per mažai laiko, kalbantis su įmonėmis iš užsienio jaučiamos nuotaikos, kad visgi Europai jų išvengti nepavyks.
„Tendencijos tokios, kad yra laukiama, ypač, mažesnių įmonių bankrotų“, – teigė jis.
Gali ir išlošti
Anot D. Lasionio, jei įmonės bankrutuos, tokie pokyčiai gali atnešti ir teigiamų vėjų, kad didžiosios automobilių gamintojų įmonės peržiūrės savo tiekėjų sąrašus.
„Tai lietuviškoms kompanijoms iš vienos pusės yra ir iššūkis, bet iš kitos pusės – galimybės pasinaudoti papulti į naujas tiekimo grandines, pas naują užsakovą“, – užsiminė jis ir pateikė pavyzdį.
„Jeigu, tarkime, dėl koronaviruso situacijos Italijoje ir Ispanijoje, kur labiausiai buvo pažeistos kompanijos, ekonomika, tam tikros įmonės neatsigaus, tai natūralu, kad augant poreikiui lietuviai gali ateiti į tą grandinę ir pasiūlyti savo paslaugą“, – aiškino jis.
D. Lasionis teigė, kad klasteris sulaukė naujų užklausų iš užsienio kompanijų, o tai dažniausiai ir buvo susiję su tuo, kad Italijoje ar Ispanijoje verslai buvo uždaryti.
„Sutrikus komponentų gamybai, natūralu, vokiečiai kreipdavosi į mus ir prašydavo pasidalinti esama informacija ir kontaktiniais duomenimis“, – teigė jis.
Visgi, anot D. Lasionio, naujosios užklausos trumpuoju laikotarpiu, lyginant su pastaruoju metu prarastomis apyvartomis, balanso neišlygins.
„Čia yra kitokia specifika. Tam, kad patektum pas gigantą, tokį, kaip „Volkswagen“ „BMW“ ir kt. minimum turi praeiti apie pusę metų laikotarpis. Tradiciškai patekimas pas juos ir gamybos pradėjimas gali trukti apie porą metų. Daug derinimo.
Čia neužtenka gavus užklausą pateikti atsakymą, kad pagaminsim detalę už tokią ir tokią kainą. Paskui jie atvyksta, prasideda auditas, atvažiuoja žmonės iš gamybos, įmonė testuojama, analizuojama, gaminamos testinės partijos, tikrinama kokybė ir tik tada ta lietuviška įmonė, atitinkanti visus kriterijus ir praėjusi visus auditus, gali tiekti.
Manau, kad mūsų įmonės dėl situacijos laimės vien dėl to, kad mes taip stipriai nekritome, kaip Pietų Europos šalys“, – teigė jis.
„Proton Engineering Lithuania“ direktorius Tomas Kocius taip pat antrino klasterio vadovui.
„Mūsų motininė įmonė Švedijoje gavo užklausimų ir mes tikimės, kad kažkokie užsakymai pas mus galėtų ateiti. Mes apie tai kalbame ir apie tai galvojame, bet kad iš principo tiekimo grandinė keisis, iš Kinijos slinksis į Europą, Lietuvą, tai čia tikimybė yra pakankamai didelė“, – sakė T. Kocius.
Jaučia atsigavimą
Detales vokiškiems automobiliams gaminančios įmonės „Hi-steel“ direktorius Dainius Volskis „Delfi“ taip pat pasakojo, kad atsigavimas gamyboje jaučiamas, tačiau teigė, kad kol kas jis tai galintis teigti labai atsargiai.
„Mes turime tris padalinius, nors visi priklauso Automotive, bet yra kiek skirtingi. Vienas jų – montavimo padalinys, kuris tiekia gaminius po pasaulį, kitas – štampavimo padalinys – susijęs su Vokietijos rinka, dar vienas – naujos įrangos gamybos padalinys.
Pastarasis turi didelę inerciją ir projektai, kurie buvo užsakyti, tęsiasi 3 mėn., todėl jis nesustoja taip greitai. Ten dirbome visu pajėgumu.
Montavimo padalinys dirbo taip pat visu pajėgumu, bet buvo problemų su tiekimo grandine, o štampavimo padalinys visas važiavo žemyn“, – teigė jis ir sakė, kad balandį įmonė daugiau gamino į sandėlius, kritimas sudarė apie 20 proc., tačiau gegužė buvusi labai prasta, o kritimas sudaręs apie 80 proc.
Visgi kalbėdamas apie birželį, direktorius aiškino, kad kol kas situacija nebloga.
„Turime gana panašų birželio lygį, kaip praėję metai, kylame į viršų, bet pas mus situacija keičiasi kas savaitę.
Tai, ką mes šiandien gaminame, nereiškia, kad mes po savaitės galėsime parduoti, nes atsakymus ir atšaukia, ir nukelia, o gaminiai lieka sandėlyje.
Visgi šiai dienai, labai atsargiai sakant, atsigavimas yra“, – sakė D. Volskis.
Apie ilgalaikę paklausą kalbėti sunku
Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Vidmantas Janulevičius taip pat tikino, kad atsigavimas juntamas, nes žmonės grįžta į darbus, tačiau kalbėti apie ilgalaikę paklausą, anot jo, dar būtų naivu ir netikslinga.
„Kol kas atsigavimu džiaugtis būtų labai ankstyva, nes pats tokių prekių vartojimas, kaip automobiliai, butai, namai, yra sustoję, o ilgalaikės tvarios paklausos kol kas dar tikrai nėra suskurta, bet pradiniai žingsniai atsigavimo yra. Kiek tai tvaru ir kiek ilgai tai bus, pasakyti tikrai būtų sudėtinga. Mes esame labai priklausomi nuo Europos rinkos“, – sakė jis.
Taip pat V. Janulevičius teigė, kad stebint didžiųjų automobilių gamintojų – „BMW“, „Mercedes“ ir „Volkswagen“ akcijas matyti, kad jos auga, o tai rodo, kad įmonės pradeda atsigavinėti.
„Tikėtina, kad šis sektorius po truputį išjuda iš viso to ir tai leidžia tikėtis, kad mūsų įmonės, dalyvaujančios visoje vertikalioje grandinėje, taip pat kažkada turėtų įsibėgėti. Tačiau apie grįžimą iki buvusio lygmens mes tikrai kol kas nešnekame, kalbame apie 60-70 proc. lygmens birželį, kas buvo iki pandemijos“, – sakė jis.
