„Vertinant šitų įvykių kontekste, tai aš galiu pasakyti taip, kad tai, kas yra numatyta, kad lobistas gali veikti savo Lobizmo įstatymo rėmuose, visa tai praktiškai pažodžiui yra įrašyta Baudžiamojo kodekso 226 straipsnyje, – tai yra normų konkurencija. Pagal Lobizmo įstatymą žmogus gali veikti, pagal Baudžiamąjį kodeksą tai jau yra nusikaltimas. Pagal Lobizmo įstatymą lobistas gali imti atlygį už savo veiksmus, pagal Baudžiamąjį kodeksą – tai jau yra kyšis“, – po apklausos teisme kalbėjo A. Mažeika.
„Čia yra, mano požiūriu, tam tikra normų konkurencija ir skamba, aišku, baisiai (žodžiai – ELTA) – kyšis, poveikis, bet iš tikrųjų tai yra elementarus poveikis ir netgi teisėtas poveikis įstatymų leidėjams, kad jie priimtų teisingus sprendimus“, – pridūrė jis.
A. Mažeika pripažino, kad M. Zalatorius, vykdydamas veiklą galimai galėjo padaryti tam tikrų formalių pažeidimų. Visgi M. Zalatoriaus advokatas akcentuoja, kad baudžiamosios teisės kontekste šių pažeidimų negalima svarstyti.
„Gal buvo padaryta tam tikrų formalių pažeidimų, bet mes kalbame apie baudžiamąją teisę, baudžiamoji teisė nėra formali, tai yra kraštutinė priemonė, kurios galima imtis nepasiekus kitomis teisinėmis priemonėmis kažkokių rezultatų“, – teigė A. Mažeika.
„Klausimas, ar čia yra kažkoks Lobizmo įstatymo pažeidimas, ar čia yra tas baisus nusikaltimas, apie kurį mes čia visi ir šnekame, mano galva, kad ne. O procedūriniai pažeidimai, ko gero, galbūt neverti aptarimo šitos bylos kontekste ir šitų baisių kaltinimų kontekste“, – sakė jis.
Prokuroro sprendimu, įvertinus atliktų proceso veiksmų rezultatus ir kardomųjų priemonių tikslingumą, Lietuvos bankų asociacijos prezidentui M. Zalatoriui antradienį buvo skirtos su laisvės apribojimu nesusijusios kardomosios priemonės: pasižadėjimas neišvykti, draudimas bendrauti su nurodytais asmenimis.
Antradienį Generalinė prokuratūra pranešė, kad Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus ir Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovas M. Zalatorius buvo suimti, gavus duomenų apie galimai vykdomas neteisėtas veikas: stambaus masto kyšininkavimą, papirkimą, prekybą poveikiu, turto iššvaistymą ir dokumentų klastojimą.
Kaip teigė generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, turimi duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad V. Sutkus, pasinaudodamas savo užimamomis pareigomis, visuomenine padėtimi, pažintimis, ryšiais ar kita įtaka, galimai gaudavo neteisėtą piniginį atlygį už jo darytą poveikį priimant įvairius verslo subjektams svarbius teisės aktus.
Tarp tokių įstatymų projektų – 2019 metų pabaigoje svarstytas 2020 metų Lietuvos biudžeto įstatymų paketas, įstatymai dėl bankų turto ir pelno mokesčių bei kiti.
