46-ių metų treneris pokalbį pradėjo linksmai. Paklaustas, ar plaukus ir barzdą užsiaugino tam, jog auklėtiniai krepšinio aikštelėje būtų paklusnesni, D. Adomaitis juokavo, kad grėsmingesnė išvaizda padeda drausminant dukras, tačiau iš tikro tai tik laikmečio nustatytas įvaizdis: „Dabar dukros tapo paklusnesnės. Na, o jeigu rimtai, tai paprasčiausiai sėdint namuose nelabai norisi kažką daryti, tad įtakos turėjo tik laikmetis“.
Kalbėdamas apie visą pasaulį apėmusią pandemiją, Eurolygos čempionas pripažino, kad nors ir stengėsi laikytis namuose, bet tekdavo ir aplankyti artimuosius bei padėti vyresnio amžiaus žmonėms. „Karantiną daugiausiai skyriau šeimai, daugiau laiko praleidome kartu, prisiminėme senas akimirkas, patyrėme naujų, ką sezono metu būtų sunku padaryti.
Taip pat tekdavo nueiti į parduotuvę, vaistinę, apipirkti ne tik savo šeimą, bet ir močiutę, tad sužinojau, kaip pensininkai Lietuvoje maitinasi, kuo užsiima. Taip pat teko nueiti ir į banką su rašteliu atsiimti pensiją. Svarbiausia išlikome vieningi ir turėjome progą sužinoti, kiek daug gerų žmonių yra Lietuvoje“, – savanorystę paramos akcijoje nupasakojo D. Adomaitis.
Buvusio Lietuvos krepšinio rinktinės trenerio teigimu, karantinas privertė šiek tiek ir atsitraukti nuo krepšinio. Pasak jo, pačioje pradžioje krepšinis tikrai nebuvo prioritetas, kadangi reikėjo pasirūpinti šeima ne tik Lietuvoje, bet ir dukra, esančia Londone. Tik praėjus kelioms savaitėms jis pirmą kartą atsivertė kompiuterį, pradėjo analizuoti situacijas ir pildyti užrašus.
Pokalbiui pasukus link to, ar D. Adomaitis regi save Vilniaus „Ryto“ poste, treneris pirmadienį kalbėjo, kad jo kontraktas galioja iki liepos 1 dienos, o vėliau jau lems klubo sprendimas, ar pasilikti jį trenerio poste. V. Čeponiui paklausus, ar treneris sutiktų susimažinti atlyginimą, jis atsakė, jog tokius dalykus palieka agentui.
„Čia klausimas klubui, jie iki liepos 1 dienos turi pasakyti, ar aktyvuoja kontraktą dar metams, ar ne. Tad laukiu žinių iš klubo. Vis tik čia labiau agento ir klubo darbas sutarti dėl kontrakto, aš nuo to dažniausiai atsiriboju ir lieku galvoti apie viziją, ambicijas, žaidėjų rinkimą, kad kolektyvas būtų kuo artimesnis mūsų žaidimo planui“, – teigia treneris.
Tiesa, „Ryto“ vadovams nusprendus nepasitarti su D. Adomaičiu dėl persikėlimo į FIBA Čempionų lygą, šis atvirauja, jog tokio sprendimo buvo nustebintas ir sako, kad norėtų, kad klubas įtrauktų jį darant tokius sprendimus bei tiki, jog jo patirtis galėjo padėti renkantis, kurioje lygoje būtų naudingiau žaisti.
„Jei mane klubas matytų kaip geriausią trenerį pozicijai, tai, manau, kiekvienam treneriui norėtųsi žinoti apie tokius drastiškus pasikeitimus. Aš apie tai sužinojau iš žiniasklaidos. Faktas, kad Čempionų lyga daro didelį progresą ir matosi skirtumas per kelis metus nuo to, kai žaidėme su Klaipėdos „Neptūnu“, tačiau prognozuoti lygų potencialą sunku, kadangi dar nėra žinomos visos dalyvės. Faktas, jog turėčiau, ką pasakyti prieš darant sprendimą, kadangi pažįstu abi organizacijas, bendrauju su vadovais. Bet faktas ir tai, jog darant tokius sprendimus yra svarbu ir vidinės susitarimų sąlygos“, – klubo vadovų sprendimą pateisina jis.
Primename, jog antradienį žiniasklaidoje pasirodė žinia, kad D. Adomaitis atsisveikina su Vilniaus „Ryto“ klubu ir linki jiems geriausios sėkmės.
Kalbėdamas apie Vilniaus klubo jaunuosius talentus, strategas mano, jog krepšininkai pasvėrė visus „už“ ir „prieš“ bei priėmė sau geriausius sprendimus: „Sudėtinga vertinti, nes nežinau kontraktų detalių ir kieno tai iniciatyva. Krepšininkai patys pasvėrė visus „už“ ir „prieš“ ir priėmė sau geriausią sprendimą. Faktas vienas: į jaunimą dėjome labai daug – dirbome individualiai, leidome jiems žaisti, įtraukėme į treniruočių procesą, varžybas. Ir kaip visi matėme, tiek Deividas, tiek Ąžuolas buvo ateities „Ryto“ žaidėjai ir, jei ne pernai Ąžuolo patirta trauma, tai jis jau tuomet būtų gavęs vietą komandoje ir užėmęs gana svarbią rolę“, – atvirauja D. Adomaitis.
Anot jo, visi jaunieji talentai pernai padarė didžiulę pažangą turint omenyje tai, jog daugeliui jų net nėra 20-ies metų. Kaip didžiulę problemą strategas pamini pernelyg aukštus fanų lūkesčius, kurie yra nerealūs lyginant su tuo, kiek laiko užtrunka krepšininkų tobulėjimas ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai.
Daugiau D. Adomaičio ir V. Čeponio minčių apie jaunųjų krepšininkų tobulėjimą, užsienio klubų pasiūlymus ir susitrauksiančius klubų biudžetus – vaizdo įraše.
