„Jeigu vėl tektų susidurti su ta pačia liga turint dabartinę informaciją, manau, jog pasirinktume kokį nors tarpinį variantą tarp Švedijos ir likusio pasaulio atliktų veiksmų“, – radijo laidos „Ekot“ metu kalbėjo vienas žinomiausių asmenų, prisidėjusių prie Visuomenės sveikatos agentūros strategijos rengimo, skelbia thelocal.se.
Panašias pareigas Norvegijoje einantis Frode’as Forlandas, Norvegijos visuomenės sveikatos instituto infekcinių ligų ir visuotinės sveikatos direktorius, praėjusį mėnesį apkaltino Švediją pernelyg atsidavus planams, kuriuos ji parengė gerokai prieš pandemijos pradžią, ir nesugebėjus prisitaikyti prie naujos informacijos.
„Matėme, kad ši pandemija keletu atžvilgių skyrėsi nuo įprastos gripo epidemijos: ji buvo gerokai virulentiškesnė ir pavojingesnė. Mirtingumas buvo maždaug penkis kartus didesnis, o užkrečiamumas – apie tris kartus didesnis“, – „The Local“ papasakojo F. Forlandas.
Siaučiant pandemijai, Švedija taikė švelnesnes priemones nei daugelis jos kaimynių Europoje: uždraudė viešus renginius, kuriuose lankosi daugiau nei 50 žmonių, uždraudė lankytis senjorų slaugos namuose bei uždarė universitetus ir mokyklas vyresniems nei 16-os metų amžiaus moksleiviams, tačiau taip pat kliovėsi savanoriškomis priemonėmis koronaviruso plitimui pažaboti.
Šios priemonės nebuvo privalomos, bet vyriausybė tikėjosi, kad žmonės jų laikysis. Pavyzdžiui: vyresniems nei 70-ies metų amžiaus žmonėms ir kitiems rizikos grupei priklausantiems asmenims skirtas prašymas vengti tiesioginio kontakto, gyventojų raginimas reguliariai plauti rankas, vengti bereikalingų kelionių ir laikytis socialinio atsiribojimo taisyklių. Pastaroji priemonė buvo įvesta tik kovo mėnesio pabaigoje.
Negalima tvirtinti, kad minėtosios priemonės neturėjo jokio poveikio. Manoma, kad dėl jų sezoninio gripo epidemija šiemet baigėsi anksčiau, o koronaviruso atvejų kreivė, regis, plokštėja, tačiau priemonės nepadėjo išvengti daugiau nei 4 400 mirčių.
Šis skaičius yra gerokai didesnis nei kaimyninėse Šiaurės Europos šalyse, kurios įvedė griežtesnes taisykles.
Nepaisant iškelto tikslo apsaugoti pagyvenusiuosius, koronavirusas nepaprastai sparčiai įsisuko į Švedijos senjorų slaugos namus. Remiantis Nacionalinės sveikatos ir socialinio aprūpinimo tarybos duomenimis, maždaug pusė visų nuo COVID-19 mirusių vyresnių nei 70-ies metų amžiaus žmonių gyveno slaugos namuose, o apie ketvirtadalis buvo slaugomi savo namuose.
A. Tegnellis ir jo bendradarbiai Visuomenės sveikatos agentūroje nuolatos tvirtino, kad jų strategija, t. y. laipsniškas priemonių įvedimas ir žmonių informavimas, siekiant užtikrinti savanorišką rekomendacijų laikymąsi, ilguoju laikotarpiu gali būti tvaresnė už visuotinį karantiną. Visgi A. Tegnellis pažymėjo, kad gyvybės neteko per daug žmonių.
„Manau, kad Švedijoje taikytus veiksmus akivaizdžiai galima pagerinti. Būtų puiku tiksliai žinoti, kokias įstaigas uždaryti, norint veiksmingiau sustabdyti infekcijos plitimą, – „Ekot“ sakė epidemiologas. – Ateityje turime pasvarstyti, ar buvo būdas išvengti [didelio mirčių skaičiaus].“
Taip pat A. Tegnellis teigė, jog kol kas vis dar nėra iki galo aišku, ką Švedija galėjo padaryti kitaip, ar reikėjo taikyti kitokias priemones, ar jas visas taikyti iš karto, o ne palaipsniui.
„Tiesą sakant, beveik visos šalys nedelsdamos metė visas pastangas. Švedija yra viena iš nedaugelio kitokį kelią pasirinkusių valstybių, ir mes pamažu priartėjome prie apribojimų atsisakymo. Kitos šalys iš karto pradėjo taikyti galybę priemonių. Problema ta, kad sunku pasakyti, kurių iš taikytų priemonių poveikis buvo geriausias, – sakė jis. – Galbūt tai išsiaiškinsime dabar, pradėję vieną po kitos atšaukinėti priemones. Galimas dalykas, kad išmoksime pamoką, ką dar, neskaitant mūsų atliktų veiksmų, galima padaryti neįvedant visuotinio karantino.“
Birželio 1 d. pranešta, kad pirmą kartą nuo kovo Švedijoje per 24 valandas nefiksuota nė viena nauja mirtis, siejama su koronavirusu, pranešė nacionalinė sveikatos tarnyba.
Iš viso Skandinavijos šalyje, oficialiais duomenimis, per Covid-19 pandemiją nuo kovo 11 dienos mirė beveik 4 400 žmonių. Apie 37 500 gyventojų užsikrėtė.
Santykinai didelis mirčių rodiklis, skaičiuojant 10 mln. gyventojų, pirmiausiai siejami su infekcijomis slaugos namuose sostinėje Stokholme ir jo apylinkėse. Priešingai nei daugelis kitų šalių, Švedija neuždarė mokyklų ir darželių.
Piliečiai tik buvo paprašyti laikytis distancijos ir reguliariai plautis rankas. Švedijoje 100 000 gyventojų tenka 39,6 mirtys nuo koronaviruso.
Norvegijoje atitinkamas rodiklis yra 4,4, Danijoje – 9,7, Suomijoje – 5,6. Tačiau 10,3 mln. gyventojų turinti Švedija vis dar atsilieka nuo tokių Europos šalių kaip Prancūzija (42,4 mirties atvejai 100 000 gyventojų), Jungtinė Karalystė (55,5), Italija (54,4) ar Ispanija (57,3).
Švedijos vyriausiasis virulogas A. Tegnellis pabrėžė, kad, kad reikia būti atsargius, lyginant mirčių rodiklius. „Švedijoje kiekvienas, kuriam nustatyta Covid-19 liga ir kuris per 30 dienų miršta, laikomas Covid-19 auka, nepriklausomai nuo mirties priežasties“, - sakė jis.
Švedijos vyriausybė buvo kaltinama, kad, nesiimdama nuoseklių priemonių kovoje su virusu, stato ant kortos savo piliečių gyvybes.