Visgi vis labiau švelnėjančios karantino sąlygos praktiškai dega žalią šviesą sustabdytam vestuvių sezonui. Tiesa, keliolikos metų patirtį skaičiuojantys vestuvių planuotojai bei vedėjai šiuos metus vadina keistesniais už 2008-2009 metų ekonominę krizę: juk tuomet rekomendacijų nekelti vestuves niekas nedalino.
Karantino metu didžiuosiuose Lietuvos miestuose santuokų sumažėjo beveik du kartus.
Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje šių metų balandį buvo sutuoktos 99 poros, o gegužę buvo planuota sutuokti 122 poras. Palyginimui, pernai balandį buvo sutuoktos 167, gegužę – 247 poros.
Analogiškos tendencijos ir Kaune: čia šiemet balandį užregistruoti 37 santuokos įrašai, o gegužę buvo planuota sutuokti 69 poras. Pernai metų balandį žiedus sumainė 86, o gegužę – 157 kauniečių poros.
Viename iš karantino švelninimo etapų Sveikatos apsaugos ministerija gegužės viduryje rekomendavo, esant galimybei, visas asmenines šventes – tokias kaip krikštynos, vestuvės, jubiliejai – nukelti vėlesniam laikui. Anot ministerijos, jei nėra galimybės, šventės organizatoriai raginami užtikrinti, jog šventėje būtų ribojamas dalyvių skaičius – dalyvautų tik artimiausi svečiai.
Aibė porų, savo gyvenimo šventę organizavusių ištisus mėnesius, buvo priverstos koreguoti planus arba dėl skirtingų priežasčių šiemet apskritai atsisakyti vestuvių.
Virš dešimtmečio vestuvių versle dirbantys profesionalai po žaibiškai pasikeitusių sąlygų tvirtina, kad šiemet teks kaip reikiant susiveržti diržus, nuostoliai gali siekti 50 proc. metinių pajamų, o dalis kolegų jau kardinaliai pakeitė savo veiklos kryptį.
Perkėlė net rugpjūtį planuotą šventę
Nuo 2007-ųjų vestuvių vedėju dirbantis Paulius Markulis pastebi, kad tie, kurie šiemet ir kels vestuves, jos bus kur kas kuklesnio biudžeto.
„Dauguma klientų arba perkėlė kitiems metams, arba atšaukė šventę. Dalis vietoj vakarinės dalies ir šventės renkasi tik ceremoniją su pačiais artimiausiais giminaičiais.
Eina kalba ne tik apie balandžio, gegužės planuotas vestuves, o apie visą sezoną. Jis paprastai startuoja nuo gegužės ir tęsiasi iki spalio vidurio, kol vyrauja dar geri orai.
Užsakymų skaičius ir susidomėjimas šiemet tikrai mažesnis. Vestuvėms kai kurie pradeda ruoštis dar metai iki pačių vestuvių, bent jau domisi kainomis ir ar esame laisvi.
Dalis visai atšaukė planus, pusę klientų savo vestuves nukėlė kitiems metams, ypač tie, kurie gyvena užsienyje arba norėjo kviesti svečius iš užsienio. Pavyzdžiui, kai kurie vestuves, turėjusias vykti vieną iš liepos šeštadienių, perkėlė į 2021-uosius, rezervavo tą pačią sodybą ir vedėją. Kai kurie nukėlė net rugpjūtį planuotą šventę.
Pavyzdžiui, šiemet rugpjūčio 8-oji buvo labai populiari data – 2020-08-08, tačiau to savaitgalio užsakymas atšauktas, jaunieji pabūgo rizikos“, – iš savo perspektyvų situaciją vertino P. Markulis.
Anot jo, švelnėjant karantinui po truputį susidomėjimas grįžta, bet paslaugų ieško mažesnio biudžeto šventei. „Jei ir daro vestuves, trumpina svečių sąrašą, kad būtų mažiau rizikos, kukliau, taupiau, paprasčiau. Pavyzdžiui, nori 2-3 valandoms vedėjo ir viskas, ne visam vakarui“, – pasakojo vestuvių ir renginių vedėjas.
Vietoj draugų – tiesioginė transliacija
Karantino metu koregavus svečių kiekį viena pora nustebino originaliu sprendimu.
„Mano atveju, mažuma liko prie savo planų ir rengia kiek mažesnę šventę. Pavyzdžiui, priešpaskutinį gegužės savaitgalį turėjau vestuves lauke, jaunieji laikėsi saugumo, visa šventė vyko lauko terasoje ir sumažino svečių kiekį iki 30 žmonių.
Atšaukė visus draugus ir svečių sąraše paliko giminaičius. Bet įdomu tai, kad pasitelkė išmaniąsias technologijas, vestuvių ceremoniją filmavo, transliavo per „Zoom“ platformą ir draugai galėjo gyvai stebėti bei iškart pasveikinti jaunuosius.
Buvo išties įdomu ir originalu. Pati santuoka registruota pasirinktoje vietoje, taip vadinama išvažiuojamoji ceremonija. Tad svečiai neliko pamiršti ir galėjo pasijusti šventės dalimi, kad ir netiesiogiai, bet galėjo stebėti ir pasveikinti jaunuosius. Vyravo išties gera atmosfera, visi svečiai buvo išsiilgę susitikti, bendrauti, šventė įvyko ir, kaip mačiau, jaunieji taip pat liko patenkinti“, – savo šviežia patirtimi dalinosi vestuvių vedėjas.
Gali palyginti skirtingus etapus
P. Markulis dirba pagal individualią veiklą, neturi samdomų darbuotojų ir bendradarbiauja su keliais kolegomis – didžėjumi ir asistentu, tad, anot jo, pasikeitusi situacija nėra tokia skausminga finansiškai.
„Nesiplėšau bandydamas užpildyti atsilaisvinusius savaitgalius naujais renginiais, turiu planų, ką nuveikti atsiradus daugiau laisvo laiko.
Man gal lengviau nei kai kuriems kitiems kolegoms, turintiems etatinius darbuotojus arba kurie yra prisiėmę verslo paskolų, pavyzdžiui, naujai aparatūrai“, – pasakojo P. Markulis. Anot jo, dalis kolegų karantino metu susirado kitas veiklas, laikinus darbus.
„Vienas pažįstamas vestuvių vedėjas nuėjo dirbti į prekybos centro sandėlį. Kai kas įkūrė versliuką internete, kai kas karantino metu socialinuose tinkluose ėmė vesti įvairius žaidimus, protmūšius. Visi kažkaip sukasi, bando kažką daryti“, – pasakojo P. Markulis.
P. Markulis vestuvių versle – nuo 2007-ųjų vasaros ir dirbo per 2008-ųjų finansinę krizę.
„Tie laikai buvo labai įdomūs, man asmeniškai buvo didelio kilimo metai. Pradėjau siūlyti savo vedėjo ir didžėjaus paslaugas tiesiogiai, o ne per vestuvių organizatorius. Tuo metu vedėjo ir didžėjaus duetas buvo kažkas naujo, vėliau tai tapo standartu.
Tais laikais žmonės vis vien šventė, nors vyravo ekonominė krizė. Čia esminis skirtumas lyginant tą laiką su 2020-aisiais, kai planus koreguoja pandemija. Prisimenant 2008-2009 metus, juk nebuvo rekomendacijos nekelti vestuvių, gal kažkam buvo sunkiau su finansais, bet šventės vis vien vyko“, – prisimena beveik 13 metų patirtį vestuvių versle turintis P. Markulis.
Bet nuo 2005-ųjų šiame versle dirbanti vestuvių planuotoja Karolina Meginytė nelinkusi dabartinę situaciją lyginti su 2008-ųjų krize: visai kitokie rodikliai.
„Tuomet buvo dar blogiau, nes žmonės neturėjo pinigų, vestuves kėlė išties kuklias, nebuvo prabangos elementu laikytų vestuvių planuotojų, dingo gyva muzika, o vietoj jos iškilo didžėjų ir vedėjo tandemas, nes taip pigiau.
Dabar žmonės svarsto, ar daryti, ar ne, jie nukelia savo šventę į kitus metus. Sutinka net dalį sumos susimokėti dabar, nes jau buvo biudžetą pasiruošę šiems metams.
Tad situacija dabar tiesiog kitokia, aš tų laikų nelyginčiau“, – pasakojo šio verslo profesionalė, anot jos, 2007-2008 metais vestuvių planavimas tik žengė į rinką, nebuvo daug planuotojų, nes tai buvo laikoma prabangos elementu.
„Šiai dienai mano klientas jau visai kitoks, tai šių dviejų krizių lyginti negaliu, nes rodikliai tiesiog kitokie. Jei atvirai, nemanau, kad kažką šita pandemija pakeis vestuvėse, viskas bus taip, kaip buvo“, – prognozavo K. Meginytė.
Keičiasi darbo tempai
14 metų vestuvių planuotoja dirbanti Laura Vagonė laukia, kada vėl viskas grįš į savas vėžes ir jau nebereikės koreguoti švenčių datų. Anot jos, šiemet asmeninėse šventėse trūks svečių iš užsienio.
„Yra klientų, kurie gyvena užsienyje ir nėra tikri, kad galės grįžti į savo pusantrų metų planuotas vestuves. Yra daug svečių, kurie turėtų atskristi, bet tikrai neskris į Lietuvą tol, kol tiek čia, tiek jų šalyse grįžus galios privaloma saviizoliacija ir panašiai. Įvyko tikrai daug švenčių perkėlimų.
Bet tik porą iš jų nukėlėme į šių metų rudenį, nesinorėjo rizikuoti ir planuoti vasarai, visas kitas perkėlėme į kitus metus. Aišku, aš galiu kalbėti tik apie labai mažą dalį besituokiančiųjų, kurie kreipėsi konkrečiai į mane.
Atsirado net tokių užsakovų, kurie lyg ir galvojo tuoktis šią vasarą, tada visus užklupo karantinas, dabar, kai viskas pamažu grįžta į savas vėžes, jie vėl nori susituokti ir tada pats planavimas turi sutilpti į mažesnį laiko terminą“, – apie pasikeitusį darbo tempą kalbėjo L. Vagonė.
„Bet tiek, kiek man dabar tenka susidurti su beplanuojančiais šventes, tai galiu pasakyti, kad esminių kažkokių pokyčių pačiam šventės koncepte nematau. Man asmeniškai perkeliant šventes tenka vėl iš peties pasidarbuoti, stengiantis suderinti perkėlimo datas su visais paslaugų teikėjais, bet ką dabar padaryti, gi ne savo noru šie perkėlimai vyksta“, – pasakojo L. Vagonė.
„Nežinau, kaip kitiems, mano planuotos pajamos tiesiog persikėlė į kitus metus. Kadangi komandoje yra ne viena planuotoja, esu tikra, gebėsim suplanuoti ir tų žmonių, kurie perkėlė šventes ir naujų užsakovų vestuves.
Man pasisekė, kad nėra švenčių atšaukimų. Bet šiais metais teks diržus gerokai susiveržti. Tenka kalbėti ir su muzikantais, ir su švenčių vietomis, maitinimo tiekėjais, visi atsidūsta, kai aptarinėjame COVID-19 ir karantino pasekmes“, – pasakojo 14 metų šiame versle dirbanti L. Vagonė.
„Yra tokių, kurie jau persiorientavo ir pradėjo dirbti kitokius darbus, yra tokių, kurie dar tik galvoja apie tai. Kažkas sustabdė plėtros planus neaiškiam laikui. Kadangi intensyviai dirbame su viena internetinio planavimo platforma ir šiuo metu vyksta paslaugų teikėjų registracija, liūdna stebėti, kaip kai kurios švenčių vietos tiesiog užsidaro“, – pridūrė vestuvių planuotoja.
Siūlo kalbėtis ir nebijoti švęsti
Du dešimtmečius pramogų versle dirbantis Justinas Šimavičius teigia, kad dabar yra geras metas derėtis ir tikėtis gerų kainų.
„Pati rinka keičiasi, negaliu sakyti, kad kainos drastiškai kritusios, jos išlaiko panašų lygį, bet kai kurie, norėdami užpildyti atsiradusius laisvus savaitgalius, daro nuolaidas. Jie turi pakankamai laisvų dienų ir žmonės kreipiasi, o tų klientų pasirinkimas nėra toks, koks buvo prieš metus, norisi turėti tą klientą. Labiau sukalbamesnis momentas, reikia kalbėtis, nes dabar nėra ta situacija, kai gali sakyti – oi, šito aš tikrai nedarysiu.
Kalbi, kokios klientų galimybės, ką už tai gali pasiūlyti. Dabar ta situacija, kai reikia turėti daugiau supratingumo. Turėjau vieną pavyzdį, kai viena pora norėjo atšaukti vestuves, nes smarkiai sumažėjo svečių skaičius. Jie sako atšaukiantys vestuves, nes nebegalės sumokėti už sodybą. Patariau atvirai pasikalbėti su sodybos savininkais, jie tą padarė ir gavo gerą nuolaidą.
Taip pat nereikia bijoti švęsti, laikas patiems grįžti į tą mums įprastą gyvenimą, tas virusas nebus amžinai, metas mums patiems grįžti į savo vėžes. Žmonės pasiilgę bendravimo, negalime eiti prieš save, vengti, riboti savo emocijų. Jei suplanuoti tam tikri svarbūs gyvenimo etapai, žmonės nori juos paminėti ir tą padaryti ne 4 žmonių ratelyje, o artimų bičiulių būryje. Išlaikant racionalų, sveiką protą, švęsti galime ir dabar“, – kalbėjo J. Šimavičius.
Jis taip pat prognozuoja šiam sektoriui 50 proc. kritimą, tačiau tai individuali situacija. „Yra dirbančių su tam tikro segmento klientais, pavyzdžiui, daugiau su emigravusiais lietuviais, užsieniečiais. Tokiems vedėjams ar vestuvių planuotojams, natūralu, krenta pajamos, nes jie paprasčiausiai nukelia šventes.
Lengviau tiems, kurie veikia plačiau, savo paslaugas siūlo renginių organizatoriams, dirba gimtadieniuose, viešuose renginiuose, tada tie nuostoliai mažesni. Bet realiai tikrai galimas 50 proc. metinių pajamų kritimas. Apskritai, manau, rinkai reikėjo tokio sukrėtimo, nuolat negalėjo tęstis toks augimas“, – tvirtina J. Šimavičius.
Anot jo, planuojantiems asmeninę šventę reikia atminti, kad joms nėra taikomi viešiems renginiams privalomi reikalavimai.
„Yra du skirtingi dalykai: nemaišykime viešų renginių su privačiomis, asmeninėmis šventėmis. Joms apribojimų nėra. Viešame renginyje gali dalyvauti iki 30 žmonių, privalomi 5 kvadratiniai metrai ploto vienam žmogui.
Tuo metu asmeninėms šventėms tie reikalavimai negalioja. Žinoma, reikia neprarasti sveiko proto ir atsakingai atsižvelgti į SAM rekomendacijas“, – kalba dviejų dešimtmečių patirtį turintis renginių vedėjas.
Prognozuoja dvejus sunkius metus
„Svarbiausia, kad nereikėtų nukelti rugsėjį planuojamų vestuvių, nes visi laukia antrosios bangos“, – viliasi vestuvių planuotoja K. Meginytė, šiame versle dirbanti nuo 2005-ųjų.
Pasak jos, iš to, kas prieš sezoną buvo suplanuota, 40 proc. užsakymų nusikėlė į kitus metus, kelias vestuves teko visai atšaukti.
Tačiau švelnėjant karantino sąlygoms, atmosfera gerėja. Pasak jos, rugpjūtis jau pernai buvo visiškai užimtas, kelios poros šventę nukėlė į kitus metus, bet net per karantiną atsirado naujų porų, su nedidelėmis vestuvėmis, tad jai tradiciškai darbų pikas – rugpjūčio mėnuo.
„Jaunųjų norai tie patys, manau, vestuvės bus tokios, apie kurias jie ir svajoja. Turėjome pasiruošę planus, jei būtų griežtesni apribojimai, tačiau pagal tai, kas yra dabar galima, šventės tikrai bus linksmos ir nelabai kuo skirsis nuo įprastų“, – prognozuoja beveik 15-os metų patirtį turinti vestuvių ekspertė.
Pasak jos, šio verslo atstovai gali netekti beveik 50 proc. uždarbio. „Taip, jis nusikėlė į kitus metus, bet kiti metai juk nėra guminiai, nesudėsi visų norinčiųjų į tas pačias datas, tad finansiškai šie ir kiti metai bus nelengvi“, – prognozuoja K. Meginytė.
„Yra klientų, kurių finansinė situacija nėra prasta ir vestuves nukėlė ne dėl finansų, o dėl užsieniečių svečių, kurie negali atvažiuoti. Pavyzdžiui, planavo lietuvių pora labai dideles vestuves su didele dalimi svečių iš užsienio.
Sako, mes nenorime, nes vestuvės nebus tokios, apie kurias svajojame, tad perkėlė į kitus metus. Siūlė jau dabar sumokėti 50-60 proc. sumos, nes šventės biudžetas numatytas. Kita vertus, per 15 metų pirmą kartą turiu laisvesnę vasarą, kada pati galiu kažkiek atostogauti“, – kitą medalio pusę mato K. Meginytė.
Džiaugiasi nepaskubėję, kiti neturėjo išeities
Vilnietei Austėjai su Mindaugu iki didžiosios gyvenimo dienos liko mažiau nei trys savaitės. Didžiajai šventei būsimi jaunieji vis dar ruošiasi ir dėlioja paskutinius taškus ant „i“.
„Karantino metu kildavo dvejonių, ar pavyks šventę surengti taip, kaip norėtume, bet net nenorėjau pagalvoti apie jos perkėlimą, nes jau kaip ir viskas buvo suderinta, tiek su šventės vieta, tiek su vedėju, fotografe. Viską vėl iš naujo derinti būtų buvęs didelis darbas. Tad nusprendėme palaukti ir nesigailime neskubėję keisti planų“, – pasakoja būsima nuotaka.
Daugiausia pora dvejojo, ar pavyks suplanuotoje vietoje sukviesti tiek daug žmonių, šventės sąraše beveik 7-ios dešimtys svečių.
„Pasikalbėjus su restorano direktoriumi, jis mus kaip tik patikino, kad iš jų pusės viskas gerai ir niekas nesikeičia, šventė gali vykti ir kaip garantą paminėjo, kad dar mėnuo prieš mūsų šventę vyko kitos, svečių gausa pasižymėjusios vestuvės.
Tad nepatyrėme jokių nuostolių, nors tas periodas šiek tiek nervų kainavo. Kadangi buvo dar nemažai laiko ir matėme, kad situacija gerėja, jautėmės ramiau“, – pasakojo Austėja.
Kitokia situacija Rūtos iš Kretingos, kuriai teko atšaukti planuotą šventę. Jai vestuves teko perkelti į kitus metus: jos buvo suplanuotos gegužės 2-ąją per patį karantiną.
„Deja, tuo metu buvo draudžiami bet kokie susibūrimai, dėl jo nebūtų buvę galima švęsti kaimo turizmo sodyboje, turėjo būti ir svečių iš užsienio. Negana to, įvedus karantiną nespėjome praeiti sužadėtinių kursų, nes juos perkėlė į virtualią erdvę nuotoliniu būdu, vyskupija iki tos datos nesuorganizavo nuotolinių mokymų“, – savo patirtimi dalinosi Rūta.
Rugpjūčio vidury planuotas vestuves Justė atšaukė dėl kelių priežasčių. „Nebuvo jokio aiškumo, ką toliau daryti: ar gali tęsti planavimą ir sudarinėti sutartis? Bet vėliau būtų tekę tikrinti tiekėjų sąžiningumą. Juk nukeliame ne dėl mūsų kaltės, be to, ne su visais tiekėjais buvo lengva šiuo laiku bendrauti ir nukelti vestuves. Nenorėjome stresuoti ir laukti iki paskutinės minutės.
Kita priežastis, mes gyvename užsienyje ir kvietėme nemažai svečių iš užsienio, negalėjome sau leisti visą mėnesį karantinuotis. Juk vestuvių reikalų daugybė, niekaip nebūtume suspėję visko padaryti, o su užsienio svečiais apskritai neaiški situacija, tad jie atkrito ir nebūtų dalyvavę.
Mes norėjome gražios šventės su žmonėmis. Tikimės, kad atkeltos vestuvės įvyks kitais metais“, – viliasi Norvegijoje gyvenanti lietuvė.
