Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius nesutinka ir pabrėžia, kad per pastaruosius 30 metų biudžete skiriamos lėšos sumažėjo perpus.
Savo ruožtu Europos Parlamento narė Aušra Maldeikienė pažymi, kad bendroji Europos Sąjungos žemės ūkio politika Lietuvoje sukūrė oligarchinę sistemą, kuri jau yra tapusi ir didele politine bėda.
„Visi žino ir tai visiškai vieša paslaptis, kad visas Rytų Europos regionas (Lietuva tikrai neišsiskiria) būtent per tą bendrąją žemės ūkio politiką susikūrė tokią oligarchinę žemės ūkio sistemą, kuri dabar jau yra ir didelė politinė Lietuvos bėda.
Mes Seime turime 14 ūkininkų, kurių vienas stambus ūkininkas leidžia sau netgi vadovauti Seimo Biudžeto ir finansų komitetui, nors savo ausimis girdėjau, kad jis nelabai supranta, kas yra pridėtinės vertės mokestis.
Sukurta didelė sistema – Kaimo reikalų komitetas, Europos reikalų komitetas – visą laiką stabdo, sėdi ūkininkai, kurie nuoširdžiai savo interesus sprendžia“, – pirmadienį laidoje „Delfi 11“ sakė ji.
Nori lubų ūkininkams
Praėjusią savaitę EK vadovė Ursula von der Leyen europarlamentarams pristatė naująjį 750 mlrd. eurų vertės Atsigavimo fondą ir artėjančių 7 metų 1,1 trln. eurų perspektyvą.
„Dėl žemės ūkio matyčiau pagrindinę Europos Komisijos nesėkmę ar nuolaidas interesų grupėms. Visiškai nesimato jokių bandymų reformuoti bendrąją žemės ūkio politiką. Nemažinama šiai politikai skiriama lėšų dalis.
Žiūrint į absoliučias sumas, ir toliau jai numatoma skirti apie trečdalį trilijono eurų. T. y. smarkiai daugiau nei kitiems dalykams <...>. Tai nuolaida Prancūzijai ir kitoms šalims, kur ūkininkai yra reikšminga interesų grupė, kurie kiekvieną kartą protestuoja“, – komentavo Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius R. Vilpišauskas.
A. Pranckevičius atsakė, kad 60 proc. lėšų naujame biudžete nukreipta į modernias sritis.
„Tokio modernaus biudžeto nėra buvę ES istorijoje. Taip, gal norėtume modernesnio ar daugiau lėšų, nukreiptų į skaitmeną, „žaliąją“ ekonomika, mokslą ir tyrimus.
Tačiau matykime istorinę perspektyvą. Jei prieš 30 metų žemės ūkiui buvo skiriama 60 proc. viso ES biudžeto, tai šiuo metu 29 proc. Tai yra du kartus sumažėjęs to sektoriaus finansavimas. Jo viduje įvykdyti pokyčiai, nes vis daugiau susieta su „žaliojo kurso“ įgyvendinimu, ekologišku ūkininkavimu, naujomis bioįvairovės ir „nuo ūkio iki stalo“ strategijomis.
Stengiamasi, kad tiesioginės išmokos būtų labiau sąžiningos, apribojant galimų subsidijų maksimumą, kad smulkieji ir vidutiniai ūkiai taip pat galėtų konkuruoti su stambiaisiais“, – sakė EK atstovybės vadovas.
Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos narė A. Maldeikienė komentavo, kad nėra iš tų europarlamentarų, kurie „draskosi“ dėl Lietuvos ūkininkų dažnai nepamatuotų ambicijų.
„Iš tikrųjų, mūsų prezidentas ne kartą sakė ir vieną kartą buvo Briuselyje, dalyvavo gatvės sukilime, gėrė kartu su jais sultis. Pateikiama Lietuvai tokia savotiška frazė, kad mes negalime pritarti tiesioginių išmokų dydžiui, nes mūsų ūkininkai atseit gauna gerokai mažiau.
Pamirštama, kad mūsų ūkininkai moka visai kitokius mokesčius. Kai koks prancūzas ar vokietis gauna savo tiesioginę išmoką, ji tampa jo mokestinės sistemos dalimi, įsijungia daug kitų mechanizmų. Rezultate – tam tikrose situacijose būtent mūsų, pabrėžiu – stambieji – ūkininkai (Karbauskio tipo) gerokai išlošia“, – sakė ji.
Politikė tvirtino, kad tikrai nebalsuos už biudžetą, kuriame nebus nustatyta viršutinė išmokų riba.
„Pasiima europinius pinigus, stumia Lietuvos politikus į korupciją. Didieji pasiima, o vidutiniai ir smulkūs Lietuvos ūkininkai praktiškai lieka be tų išmokų.
Jie man sako, kad geriau neduokite mums nieko, bet padarykite lygias konkurencines sąlygas. Vieni gauna viską ir turi galimybes susirinkti papildomai, o vidutiniai ir smulkieji lieka be paramos.
Europos Parlamentas turi tai spręsti. Manau, kad tikrai nepraeis jokia rezoliucija dėl biudžeto, kur nebus įrašytos „lubos“ dėl maksimalių išmokų ūkininkams“, – sakė A. Maldeikienė.
