Europos oro uostai pasimokė: taiko griežtus reikalavimus
Anot jos, Lietuvos oro uostai yra labai gerai pasiruošę sugrįžti prie įprasto režimo. Į terminalą įleidžiami tik keleiviai, kurie turi bilietus, visi be išimties turi dėvėti kaukes, termovizoriais matuojama jų kūno temperatūra, daugiau nei įprastai atidaryta registracijos stalų, tarp keleivių išlaikomas ne mažiau nei metro atstumas visame terminale, sėdėjimo vietos surūšiuotos, visur yra dezinfekcinių priemonių, vardija ji.
L. Joffė pažymi, kad šiek tiek pasikeitė vežimo taisyklės. Šiuo metu keleiviai, jei turi originalioje pakuotėje dezinfekcinio skysčio, jį gali vežtis 500 ml buteliuke. Anksčiau rankiniame bagaže skysčius buvo leidžiama gabenti iki 100 ml buteliukuose.
Anot pašnekovės, keleivių saugumą užtikrina ne tik pats oro uostas, bet ir aviakompanijos.
„Neabejoju, kad visos Europos oro uostuose vyksta labai panašios procedūros kaip pas mus. Žmonės pasimokė. Jei pačioje pandemijos pradžioje to nebuvo, Lietuvos oro uostai buvo vieni pirmųjų, kurie pradėjo taikyti itin griežtas priemones atvykstantiems keleiviams, manau, kad šiuo metu panašiai vyksta visuose oro uostuose“, – ar saugumo užtikrinimas koordinuojamas tarp Lietuvos ir užsienio oro uostų, komentuoja ji.
Vis dėlto bendrų taisyklių, kurios būtų privalomos visuose oro uostuose, nėra. Tačiau pačios aviakompanijos neva kelia tam tikrus reikalavimus: kad būtų laikomas atstumas, prie registracijos stalų dirbantys darbuotojai dėvėtų apsaugos priemones ir pan.
Užstrigusių Lietuvos oro uoste buvo ir daugiau
Visai neseniai žiniasklaidoje nuskambėjo istorija apie į Lietuvą neįleistą Prancūzijos pilietį. Atnaujinus skrydžius Frankfurtas-Vilnius, pas sužadėtinę atskridęs Lietuvoje gyvenantis prancūzas įstrigo Vilniaus oro uoste, mat neturėjo reikalingų dokumentų – leidimo gyventi Lietuvoje.
Kaip aiškino Valstybės sienos apsaugos tarybos (VSAT) pareigūnai, Į Lietuvą atvykęs Prancūzijos pilietis, negali būti įleistas į šalį, nes nėra jos pilietis ar lietuvių šeimos narys. Jei vyras būtų jau vedęs savo sužadėtinę, tuomet leidimą grįžti į šeimą gautų.
„Pasienis neturėjo jokių įrankių, kaip tą žmogų įleisti, nes vadovaujantis numatytomis taisyklėmis, tampame situacijos įkaitais“, – pažymėjo L. Joffė.
Tiesa, ji užsiminė, kad per pastarąsias savaites tokių atvejų buvo dar keli – visais atvejais teko apsisukti ir keliauti atgal. Į Lietuvą nebuvo įleisti keliautojai, atvykę iš Prancūzijos, Ukrainos ir Vokietijos. Visi jie į Vilnių atvyko su „Lufthansos“ oro linijomis per Frankfurtą.
„Ši situacija mums buvo labai skausminga, jų praėjusią savaitę buvo kelios. Labai prašome keleivių, ypač žmonių, pas kuriuos atvyksta užsienio svečiai, kad itin atidžiai pastudijuotų kiekvienos valstybės leidimus, kas, kur ir kokiomis sąlygomis gali atvykti.
Mes planuojame savo svetainėje ypač išryškinti šią informaciją, kad atvykstančių užsieniečių leidimams yra taikomi itin dideli ribojimai. Šiuos ribojimus taiko ne oro uostas ir ne aviakompanija, bet konkreti šalis“, – kaip išvengti panašių situacijų kaip prancūzo, pasakojo Lietuvos oro uostų vadovė.
„Teko klausyti interviu Singapūro televizijoje, kur vienas iš kolegų, dirbančių Jungtinėje Karalystėje, pabrėžė, kad dažnu atveju mes – oro uostai ir aviakompanijos, keliaujantys žmonės – tampame įkaitais, nes tarp valstybių nėra bendrinio susitarimo. Jeigu vienoje valstybėje leidžiama viena, nebūtinai tas bus leidžiama kitur“, – atkreipia dėmesį pašnekovė.
Lietuvos oro uostai derasi dėl krypčių
Kaip pasakoja Lietuvos oro uostų vadovė, dėl skrydžių atnaujinimo įmonė su aviakompanijomis derasi bendrai už visus Lietuvos oro uostus, ir aviakompanijos, atsižvelgdamos į tam tikrų šalių ribojimus, sprendžia, ar nori ir kada nori pradėti skrydžius.
„WizzAir gavo leidimus ir šią savaitę startuoja su skrydžiais į Oslą. Judėjimas vyksta, nors ne taip greitai, kaip norėtųsi. Kad prasidėtų skrydžiai, turėtų būti trys sąlygos ir jos visos turi būti išpildytos: oro uostai turi būti pasiruošę vykdyti saugius skrydžius, kitas dalykas – valstybių susitarimai, ribojimai ir pan. Aviakompanijos, matydamos oro uostų pasirengimą, valstybių sienų atsivėrimo klausimus, sprendžia, kada ir kur pradėti skrydžius“, – komentuoja L. Joffė.
Lietuvos oro uostų vadovė užsiminė, kad šią savaitę Vyriausybės svarstymui teikė pasiūlymą dėl skrydžių krypčių atnaujinimo į Nyderlandus, Daniją, Prancūziją, Izraelį. Ji tikina, kad atnaujinti skrydžius būtų pasiruošę visi trys šalies oro uostai: Vilniaus, Kauno ir Palangos.
Anot jos, kaip niekada anksčiau aviakompanijos vertins naujų krypčių pelningumus. „Turbūt lengviausia įsivertinti pelningumus esamų krypčių, o ne naujų“, – ar derinamasi dėl naujų krypčių, komentuoja L. Joffė.
Agentūros planuoja atnaujinti keliones nuo liepos
Iš Lietuvos oro uostų pusės jokio draudimo organizuoti keliones nėra, turizmo agentūros esą turi pačios apsispręsti, kiek bus norinčių keliauti keleivių, įvertinus visus apribojimus.
„Pirmadienį buvo paskelbta, kad Kipras vieną iš pirmųjų šalių nori įsileisti Lietuvą. Mūsų žiniomis, agentūros planuoja pradėti keliones, apie tai pradėtų galvoti maždaug nuo liepos mėnesio, bet nežinia, ar bus tai įgyvendina, – tai agentūroms klausimas“, – pažymi pašnekovė.
Praėję metai Lietuvos oro uostams buvo rekordiniai
Visi Lietuvos oro uostų darbuotojai nuo kovo vidurio buvo išleisti į dalines prastovas. Planuojama, kad atsigaunant skrydžiams, jos baigsis birželio 1 d. Anot įmonės vadovės, į darbus žmonės grįš palengva – etapais.
Paklausta, iš kokių pinigų bus apmokami šie darbuotojai ir užtikrinamas saugumas oro uostuose, L. Joffė akcentuoja, kad 2018–2019 m. Lietuvos oro uostams buvo itin sėkmingi, tad sukaupta finansinė „pagalvė“.
„Dar 2018 m. viduryje pradėjus formuoti naują komandą, buvo pradėta kurti ir Lietuvos oro uostų nauja strategija. 2019 m. buvo darbas su sukurtu produktu, ir rezultatai kalba patys už save. Mūsų pajamos augo 13 proc., lyginant su 2018 m., kurie taip pat buvo sėkmingi. Turėjome visiškai rekordinį keleivių skaičių, kuris siekė 6,5 mln., turėjome 26 proc. didesnį pelną nei 2018 m. Galiausiai sukaupėme dividendus, kurie rekordiškai buvo dideli už praėjusius metus“, – pasakoja Lietuvos oro uostų vadovė.
Šiais metais prie įprastų srautų ir rekordų Lietuvos oro uostai, tikėtina, nebegrįš, tačiau dar sunku prognozuoti, kiek šios „pagalvės“ užteks.
„Jeigu kalbama apie dividendų sumažinimą, jų atidėjimą ar net atleidimą išvis, tai situacija žymiai geresnė ir palankesnė būtų mūsų įmonei. Taip pat viskas labai priklausys nuo atsigaunančių srautų. Neįžvelgiame rizikos, kad pritrūksime pinigų padengti savo einamuosius kaštus. Žinoma, visai kita kalba apie plėtros projektus“, – sako L. Joffė.
Pašnekovė pažymi, kad dalis saugumo priemonių, įdiegtų Lietuvos oro uostuose, yra kompensuojamos valstybės. „Lyginant su mūsų kaštų struktūra, tai tikrai nėra pati didžiausia dalis“, – kiek oro uostams kainavo visų saugumo priemonių įdiegimas, atsako ji.
Investicinius projektus atidėjo vėlesniam laikui
Dar prieš karantiną Lietuvos oro uostai skelbė apie planuojamus naujus infrastruktūros projektus: Vilniaus oro uosto perono rekonstravimą, riedėjimo takų rekonstrukciją, Kauno oro uosto terminalo plėtrą, Palangos oro uosto kilimo-tūpimo tako rekonstrukciją ir kt. projektus.
„Išdidžiai pristatėme plėtros programą praėjusį rudenį. Pandemijos pradžioje sėdome ir peržiūrėjome visas savo investicijas arba nutarėme išvis jas nubraukti. Visos paminėtos investicijos – mūsų planuose, bet jos perdėliotos į tolesnius planus. Didžiąja dalimi viskas priklausys nuo to, kaip atsigaus rinka, valstybės paramos ir kaip bankai, kurie šiuos projektus finansuotų, įvertins visą šią situaciją“, – dėsto pašnekovė.
Vienintelis projektas, kuris jau pradėtas, – Vilniaus perono didžioji rekonstrukcija. Anot L. Joffė, sutartis jau pasirašyta, tad darbai bus pradėti įgyvendinti, nes iš ankstesnių laikų yra užtikrintas banko finansavimas bei europiniai pinigai.
„Vilniaus naujasis terminalas laukia vasaros vidurio, kai paaiškės finansavimo klausimas, bet mes tikrai norėtume jį pradėti. Palangos ir Kauno projektai nukelti į vėlesnius metus“, – pažymi ji.
Kaip bus panaudoti valstybės pinigai
Vyriausybės plane numatyta 47 mln. Eur oro uostų infrastruktūrai ir skrydžių atnaujinimui.
„Bendruoju paketu tam tikrom dalim mes prašėme finansavimo – skrydžių atnaujinimui, nuolaidų kompensavimui, kad mes aktyviau galėtume bendrauti su aviakompanijomis. Kita dalis – plėtros projektų daliniam arba pilnam finansavimui“, – kaip bus panaudoti valstybės pinigai, komentavo Lietuvos oro uostų vadovė.
„Priklausomai nuo skrydžių ir pervežamų keleivių skaičiaus, visada oro uostai taiko tam tikras nuolaidų sistemas aviakompanijoms, jos yra viešai skelbiamos. Šios situacijos atveju taikome papildomas nuolaidas visoms aviakompanijoms, pradėjusioms reguliarius skrydžius tūpimo rinkliavoms. Šių nuolaidų sumą mes norėtume kompensuoti per Vyriausybės programas, kad galėtume toliau sukti visą mechanizmą – dar labiau skatinti pritraukti naujų vežėjų. Tai yra tik mažoji dalis, ko mes prašome. Visa kita – infrastruktūros projektai“, – patikslina L. Joffė.
Anot jos, derybos dėl naujų krypčių su aviakompanijomis užtrunka ir vyksta keletą metų: „Todėl mes negalime sakyti, gavę tam tikrą pinigų sumą, kad galėsime pritraukti aviakompanijas per artimiausius pusantrų metų papildomai 20 ar 50 krypčių.“
