EK pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį Europos Parlamente pristatė naująjį fondą, iš kurio 500 mlrd. eurų norima valstybėms narės išdalinti subsidijomis, o 250 mlrd. eurų – paskolomis, kurias teks grąžinti.
Šios sumos yra šalia tradicinės daugiametės finansinės perspektyvos (DFP), kuri 2021–2027 metais turėti siekti 1,1 trln. eurų. Tad bendrai EK popandeminei Bendrijos ekonomikai siūlo skirti 1,85 trln. eurų.
Detalių dar nėra
Penktadienį virtualiai surengtoje spaudos konferencijoje Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius sakė, kad naujausiame DFP pasiūlyme yra kelios geros žinios Lietuvai.
„Gera žinia, kad padidinta eilutė, kur yra „Rail Baltica“. Dar sanglauda padidinta (55 mlrd. eurų), ir žemės ūkis irgi. Vaitoti reikalo nematau, o pasiruošti nacionalinę reformų programą ir ją aptarti ne viename kabinete, bet nacionaliniu lygiu ir rasti bendrą sprendimą yra mūsų reikalas“, – sakė jis.
Tiesa, frakcijos „Renew Europe“ narys pastebėjo, kad Ignalinos atominės elektrinės uždarymui Lietuvos norimo finansavimo dar nėra. „Trūksta Ignalinai. Kaip buvo 490 mln. eurų, o reikia apie 100 mln. eurų per metus, tad dar trūksta apie 200 mln. eurų“, – sakė jis.
Kaip žinia, Lietuvai DFP paprastai aktualiausi keturi klausimai – sanglaudos fondas, išmokos žemdirbiams, parama IAE uždarymo darbams ir finansavimas Kaliningrado tranzitui.
Spaudos konferencijoje daugiausiai dėmesio skirta naujajam 750 mlrd. eurų fondui. Kaip aiškino EP narys A. Kubilius, taip yra, nes DFP ratifikavimas yra gerai pažįstamas procesas.
„Standartinis, gali būti ginčų ir klausimų dėl atskirų eilučių, bet tai nėra nieko ypač naujo, – sakė jis. – Klausimas dėl Atsigavimo fondo – ten reikia atsakymų prieš einant ratifikuoti. Tų klaustukų daug, visi nueina nuo paliaupsinimų apie solidarumą, pereinama prie konkrečių dalykų. Kaip 750 mlrd. eurų bus grąžinami? Kitas klausimas – tų lėšų panaudojimas.“
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius šią savaitę informavo, kad Lietuva iš 750 mlrd. eurų gali tikėtis 6,3 mlrd. Iš jų 3,9 mlrd. eurų galėtų būti subsidijos, o 2,4 mlrd. eurų – paskolos.
Planuojama, kad pinigai Europos valstybes pasiektų artimiausiais metais, o skola finansų rinkose būtų grąžinama 2027–2058 metais.
Atsiranda skeptikų
P. Auštrevičius pastebėjo, kad EK dar nėra pateikusi detalių apie Atsigavimo fondą.
„Dar negalėjo pateikti visų techninių dalykų, o tai reiškia, kad galutinis politinis sprendimas bus, kai įsijungs valstybės narės, o jos turi daugiausiai skepticizmo, ypač iš tų, kurios iš dabartinės krizės gali išeiti savarankiškai“, – sakė jis.
Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos narė A. Maldeikienė sakė, kad šiuo metu fondas yra politinis klausimas.
„Iki ekonomikos dar toli, nes sprendimas nebus priimtas greitai. Matome, kad taupiosios šalys aiškiai sako, kad nesutinka, Angela Merkel irgi nelabai sutinka.
Žaidimo taisyklės bus aiškios, kai bus grąžinimo terminai ir logika. Reikia mąstyti, kurie sluoksniai suneša pinigus ir kurie gaus. Šiuo atveju reikia kalbėti labai aiškiai EP – kurios šalys gaus, kurios mokės. Kokie kriterijai nustatyti apie tai, kas labiausiai nukentėjo“, – spaudos konferencijoje sakė ji.
Savo ruožtu A. Kubilius atkreipė dėmesį, kad pinigai iš 750 mlrd. eurų fondo duodami šalims narėms, bet nelabai žinoma, ką jos su jais veiks.
„Greičiausiai pinigai bus panaudoti toms pačioms išlaidoms, kaip ir iki šiol. Pinigų niekad nebūna per daug. Galima ir kelius asfaltuoti, ir mokyklas statyti. Bet ar tai realiai duos galimybę transformuoti technologijas į skaitmenines, į žaliąją energetiką – galima suabejoti“, – sakė jis.
A. Kubilius dar priminė, kad pasiskolintiems pinigams grąžinti gali būti kuriami nauji mokesčiai. Jau skelbti pasvarstymai apie plastiko mokestį, įplaukas iš anglies dvideginio prekybos sistemos, mokestį didelėms skaitmeninio sektoriaus įmonėms.
P. Auštrevičius sakė, kad Atsigavimo fondas ir DFP labai susisieti.
„Tai subtilus politinis ir finansinis žaidimas, kurį ES institucijos ir valstybės narės pradeda. Kažkas labiau patenkintas gaivinimo planu ir į jį daugiau vilčių teikia. Kitiems 7 metų biudžetas yra ir didesnis, ir finansuoja daugiau įvairių išlaidų.
Ko gero, bus siekiama kompromiso. Jei kažkas bus labiau nepatenkintas dėl vieno dalyko, bet labiau patenkintas dėl kito, tokiu būdu bus galima susisieti ir rasti garsųjį „Briuselio kompromisą“, – svarstė jis.
Žaliųjų frakcijos ir Europos laisvojo aljanso narys Stasys Jakeliūnas atkreipė dėmesį, kad Atsigavimo fondas kelia daug rizikų, nes nėra atliktas jo poveikio vertinimas.
„Rizikos yra milžiniškos. Pinigai yra didžiuliai, paskolos yra didžiulės. Pajuokausiu, kad Italijos mafija turbūt trina rankomis, kad galės pasipelnyti projektuose. Jei nebus žymiai geresnės priežiūros, daug pinigų bus panaudota švelniai tariant neefektyviai ir socialinė atskirtis valstybių viduje ir tarp valstybių narių išaugs“, – sakė jis.
Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos narys Liudas Mažylis naująjį fondą vadino antruoju ES biudžetu.
„Europa nėra įpratusi skolintis, įkeitusi DFP. Tai yra unikalu, sukuriamas lyg ir antras biudžetas virš DFP. Jis grįstas paskolomis ir galėtų būti dalijamas per subsidijas arba per paskolas“, – spaudos konferencijoje sakė jis.
Europos Vadovų Tarybos posėdis, kuriame ketinama aptarti tiek 2021–2027 metų DFP, tiek 750 mlrd. eurų Atsigavimo fondą, numatomas birželio 19 dieną.
