Su filipiniečiu Ricky Giganto bendraujame internetu. Ispanų, italų, prancūzų ir portugalų kalbas įvaldęs Pietryčių Azijos gyventojas į savo mokamų kalbų sąrašą yra įsirašęs ir lietuvių kalbą. O jos paslaptimis nuo šių metų dalijasi ir su vietos studentais.
Pirmą kartą Lietuvoje filipinietis apsilankė 2017 m. vasarą. Prieš tai jis dvejus metus studijavo magistrą Prancūzijoje. Būdamas šioje šalyje sužinojo apie galimybę pasinaudoti Švietimo mainų paramos fondo stipendija ir atvykti vasaros lietuvių kalbos kursams.
Pastebėdavo keistus žvilgsnius
„Jau buvau mokęsis prancūzų, ispanų, portugalų ir italų kalbų, bet norėjau išmokti dar kokią nors naują europinę kalbą, o ši stipendija būtent ir leido mano norą išpildyti“, – prisipažįsta R. Giganto.
Filipinietis pasakoja, kad prieš atvykstant į Lietuvą apie ją nieko nežinojo. Dar prieš vykdamas į Klaipėdą vienam mėnesiui jis šiek tiek pasiieškojo informacijos internete.
„Tačiau visiškai nežinojau, kas manęs laukia. Pirmas šokas buvo oras. Prieš atvykdamas į Klaipėdą nelabai pasidomėjau, kokia yra lietuviška vasara. Kadangi mokiausi magistrą Prancūzijoje, Kaune nusileidau su vasariškais drabužiais, tačiau jau išlipęs iš lėktuvo supratau, kaip man šalta. Teko iškart keisti drabužius“, – prisiminimais dalijasi tinklaraščio Euroblogas.lt pašnekovas.
Vis dėlto Klaipėda jam paliko gerus įspūdžius: miestas pasirodė labai svetingas, žmonės pripratę prie turistų ir užsieniečių.
„Kita vertus, Klaipėdoje mažai skirtingų rasių žmonių. Manau, kad buvau vienas iš nedaugelio Pietryčių Azijos gyventojų, kurie tą vasarą aplankė uostamiestį“, – kalba pašnekovas.
R. Giganto prisipažįsta, kad judant Klaipėdoje viešuoju transportu jam ne kartą teko pastebėti keistus vietinių gyventojų žvilgsnius: „Ypač vaikai buvo labai smalsūs. Galbūt daliai tai buvo pirmas kartas, kai jie matė tamsesnį žmogų. Buvo juokinga.“
Nepaisant to, filipinietis didelio kultūrinio šoko Lietuvoje nepajuto. Pasak jo, kultūra jam labai priminė namų, nes tiek jo gimtinė, tiek Lietuva – katalikiškos šalys.
„O maistas, sakyčiau, labai specifinis Lietuvoje. Nesakau, kad keistas, bet specifinis. Filipinuose mes taip pat daug valgome kiaulienos. Jūs taip pat vartojate daug bulvių, kurios man patinka. Sakyčiau, kad maistas yra tikrai subalansuotas, valgote daug daržovių“, – pastebėjimais dalijasi jis.
Mokytis lietuvių kalbos nebuvo lengva
Mėnesį pasimokęs lietuvių kalbos R. Giganto į Lietuvą sugrįžo dar dvi vasaras. Iš viso Lietuvoje jis jau praleido tris mėnesius: kas metus po mėnesį. Nors filipinietis buvo užsibrėžęs tikslą išmokti lietuvių kalbą, tai nebuvo labai lengva užduotis.
„Tikrai tai buvo labai didelis iššūkis. Kalbos, kurių mokiausi prieš tai, romanų kilmės. Mano turimos kitų užsienio kalbų žinios nė kiek nepadėjo mokantis lietuvių kalbos. Turėjau viską pradėti nuo nulio – žodynas, gramatika“, – tęsė tinklaraščio Euroblogas.lt pašnekovas.
Besimokydamas lietuvių kalbos filipinietis pirmą kartą susidūrė ir su linksniais. Tai taip pat sukėlė jam nemažai sunkumų.
Gimtoji filipiniečių R. Giganto kalba turi nemažai panašumų su malaiziečių, indoneziečių, madagaskariečių ir kai kurių Polinezijos salų. Kaip pasakojo pašnekovas, filipiniečiai savo kalboje neturi veiksmažodžių laikų. Todėl mokydamasis lietuviškus laikus jis turėjo bandyti laikus suvokti per jau išmoktas kitas europietiškas kalbas.
„Turėjau programos draugų iš Ukrainos, Lenkijos, jiems tikrai buvo daug lengviau mokytis lietuvių kalbos. Be to, ir kai kurie žodžiai jiems skambėjo panašiai kaip gimtosios kalbos“, – sako filipinietis.
Tuo metu Pietryčių Azijos gyventojas rado labai mažai lietuviškų žodžių, kuriuos jam būtų lengviau įsiminti dėl sąsajų su gimtąja kalba. Vienas iš nedaugelio pavyzdžių būtų „mata“. Jo kalba tai reiškia „akys“, o lietuviškai sakoma „matyti“.
„Tiesiog teko kiekvieną dieną mokytis naujus žodžius mintinai“, – sako R. Giganto.
Mokosi iš smalsumo
Filipinų Dilimano universitete vyras dėsto italų, portugalų, prancūzų kalbas. Grįžus iš paskutinių kursų Lietuvoje, R. Giganto vadovas pasiūlė pradėti dėstyti ir lietuvių kalbą aukštosios mokyklos studentams.
Būtent nuo šių mokslo metų studentams, besimokantiems Europos kalbų bakalauro, siūloma lietuvių kalba kaip pasirenkamasis dalykas.
Šiuo metu R. Giganto lietuvių kalbos paskaitose – 10 filipiniečių.
„Pagrindinės studentų kalbos – italų, vokiečių, prancūzų ar ispanų, tačiau jie gali pasirinkti mokytis ir dar vieną Europos užsienio kalbą. Studentai prisijungė mokytis lietuvių kalbos, nes jiems įdomu išmokti naują kalbą. Jie nėra nieko girdėję apie Lietuvą ir nori sužinoti daugiau apie šalį ir jos kalbą“, – pasakoja pašnekovas.
Pasak jo, tie studentai, kurių pagrindinė studijų kalba vokiečių, lietuvių kalba įkandama lengviau. Jie jau žino apie linksnius ir ką jie reiškia kalboje. Tuo metu prancūzų ar ispanų kalbas besimokantiems filipiniečiams – sunkiau.
R. Giganto prisipažįsta, kad kol kas jo studentai nelabai mato galimybę panaudoti lietuvių kalbą ateityje, nes visi susikoncentravę į pagrindinę Europos kalbą, kurios mokosi. Vis dėlto filipinietis nuolat pabrėžia savo studentams, kad niekada negali žinoti, kada gali prireikti žmogaus, nors kiek susipažinusio su lietuvių kalba.
