Seimas ketvirtadienį po pateikimo tam pritarė. Už balsavo 74 parlamentarai, 2 buvo prieš, dar 19 susilaikė.
100 proc. subsidiją nustatantį Užimtumo įstatymo projektą pristatė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
„Įvertinant tai, kad koronaviruso COVID-19 pandemija sulėtino šalies ekonomikos vystymosi eigą ir siekiant sudaryti sąlygas, kad būtų išlaikomos asmenų, priklausančių aukštam rizikos laipsniui darbo vietos ir jie nebūtų atleisti iš darbo bei netaptų bedarbiais, siūloma nustatyti, kad Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino metu, darbdaviams paskelbusiems prastovas užimtiems asmenims, kuriems sukakę 60 ir daugiau metų, būtų mokama subsidija darbo užmokesčiui, kuri darbdavio pasirinkimu galėtų sudaryti 100 proc. apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga arba 70 proc., bet ne mažiau kaip 1,5 MMA“, – rašoma projekto aiškinamajame rašte.
Šiuo metu visi prastovoje esantys darbuotojai, nepriklausomai nuo amžiaus, gali tikėtis 90 proc., bet ne daugiau nei MMA arba 70 proc., bet ne daugiau nei 1,5 MMA.
Darbdaviai dabar gali rinktis mokėti 10 proc. nuo bent jau 607 eurų arba 30 proc. nuo bent jau 910,5 euro.
Priėmus naujausią Užimtumo įstatymo projektą, darbdavys galėtų rinktis mokėti 30 proc. nuo bent jau 910,5 euro arba nemokėti nieko. Tačiau tada vyresnio nei 60 metų darbuotojo darbo užmokestis negalėtų būti didesnis nei 607 euro.
2020 metais vyrų pensijos amžius Lietuvoje yra 64 metai, moterų – 63 metai.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas prieš balsavimą sakė, kad šiame pasiūlyme mato diskriminaciją.
„Kiek jums žinoma diskriminacijos atvejų dėl amžiaus? T. y. atleistų žmonių. Kokių sankcijų ėmėtės prieš darbdavius, kurie pažeidinėja darbo teisės įstatymus?“ – klausė jis.
L. Kukuraitis atsakė, kad tai yra pozityvios diskriminacijos pavyzdys.
„Kalbant apie atvejus dėl amžiaus atleistus, iš 10 tūkst. kovą 2,6 tūkst. buvo atleistų žmonių virš 60 metų. Turint omenyje, kad turime labai nedidelę grupę, kurie dirba virš 60 metų, tai mastas yra iš tiesų didžiulis. Priežastys, tikėtina, yra diskriminacinio pobūdžio, bet jas įrodyti labai sudėtinga“, – sakė jis.
Mokėtų už anūkų priežiūrą
L. Kukuraitis taip pat pateikė Ligos ir motinystės socialinio draudimo, Nedarbo socialinio draudimo įstatymų ir Darbo kodekso projektus.
Vyriausybė siūlo juos svarstyti skubos tvarka. Prieš svarstymą ir priėmimą projektus dar apsvarstys Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Pokyčiai įsigaliotų iškart, kai juos pasirašytų prezidentas.
Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė sakė, kad parlamentas projektus priimti ketiną kitą savaitę.
Projektuose, be kita ko, siūloma išplėsti ekstremaliosios situacijos ir karantino metu mokamų ligos išmokų mokėjimo atvejus.
„Atsisakyti sąlygų, kad senelis (senelė) gali gauti ligos išmoką už prižiūrimą anūką tik tais atvejais, kai abiem tėvams (įtėviams) arba turimam vienam iš jų nėra galimybės pasinaudoti nuotoliniu darbu arba jiems (jam) darbdavys nepaskelbė prastovos ir nustatyti, kad senelis (senelė) gali gauti ligos išmoką už prižiūrimą anūką be jokių išimčių.
Tokiu būdu išplėtus ligos išmokų mokėjimo atvejus, tais atvejais, kai pavyzdžiui, tėvai yra išsiskyrę ir vienas iš tėvų neprižiūri vaiko, nemoka išlaikymo ir pan., seneliui (senelei) atsirastų galimybė prižiūrėti anūką ir gauti už tą laikotarpį ligos išmoką“, – rašoma aiškinamajame rašte.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, tokių išmokų gali paprašyti apie 200 asmenų, kuriems per visą karantino laikotarpį (2,5 mėnesio) būtų mokama vidutinė 600 eurų išmoka. Taigi tam iš „Sodros“ biudžeto reikėtų apie 300 tūkst. eurų.
Preliminariais skaičiavimais, visiems L. Kukuraičio pristatytiems pasiūlymams iš viso šiais metais papildomai reikės skirti apie 1,13 mln. eurų „Sodros“ biudžeto lėšų.
Taip pat paaiškinama, kad subsidijai darbo užmokesčiui ir išmokoms savarankiškai dirbantiems asmenims mokėti skirta 56,5 mln. eurų. Dėl papildomų 791,9 mln. eurų subsidijai darbo užmokesčiui, išmokoms savarankiškai dirbantiems asmenims, darbo paieškos išmokai, paramai mokymuisi ir paramai darbo vietoms steigti jau kreiptasi į Finansų ministeriją.
„Šio paketo pakeitimai padaryti atsižvelgiant į žmonių ir į įmonių, patekusių į netipines, sudėtingas situacijas karantino laikotarpiu ir po jo jo, poreikius. Siekiant užtikrinti jų galimybes dalyvauti valstybės pagalbos priemonėse šiame sudėtingame laikotarpyje.
Karantino laikotarpyje kartu su jumis įvedėme gausą pagerinimų bei naujas priemones tam, kad suvaldytume socialines pandemijos pasekmes. Deja, taip staigiai vystant sistemą, atsiranda žmonės ir įmonės, kurie nepatenka į naujai valstybės vystomas pagalbos priemones, nors socialinis teisingumas reikalautų kitaip. Dėl to darome pakeitimus“, – prieš balsavimą Seime sakė L. Kukuraitis.
