Atsisakius ilgalaikių subalansuoto biudžeto tikslų ir atleidus konstitucinį skolų stabdį, tai gali būti didesnė viešųjų paskatų programa nei Maršalo planas po Antrojo pasaulinio karo. Nenuostabu, kad atitinkamai dideli ir nesutarimai dėl programos dydžio bei panaudojimo.
Vieni nori, kad pagalba būtų sutelkta į keletą svarbiausių pramonės šakų, kiti pasisako už kiek įmanoma platesnį požiūrį. Kriterijai įvairūs – pradedant bankrotų prevencija ir darbo vietų išsaugojimu, baigiant naujos ekonomikos formavimu, skatinant inovacijas ir aplinką tausojančias praktikas.
Štai keletas nuomonių, atspindinčių intensyvias diskusijas. Tarp jų rasime ekonomistų, verslo vadovų, aplinkosaugininkų ir politikų pasisakymus.
Paketo dydis
Vokietija jau dabar skiria didžiules lėšas pandemijos ekonominiam nuosmukiui suvaldyti. Priemonės – pradedant kompensacijomis darbuotojams, baigiant paskolomis ir garantijomis įmonėms – jau padidino skolą maždaug 156 milijardais eurų, arba apytikriai 4,5 proc. praėjusių metų BVP.
Ekspertai prognozuoja, kad mažiausiai tiek pat lėšų reikės ir atsigavimo etapui. Jų argumentas: Vokietija gali skolintis su neigiamomis palūkanų normomis net 30 metų laikotarpiui, o išlaidų paskatinta ekonomika lengvai išlips iš skolų.
„Norint iš tikrųjų pradėti Vokietijos ekonomikai atsigauti, per artimiausius dvejus trejus metus prireiks kur kas didesnių fiskalinių paskatų nei 5 proc. BVP. Kol kas nėra absoliučiai jokios priežasties nerimauti, kaip per ateinančius trejus, penkerius ar net 10 metų sumažinti skolos santykį su BVP", - teigė Berlyne įsikūrusio ekonominių tyrimų instituto DIW prezidentas Marcelis Fratzscheris.
Vis dėlto skeptikai mano, kad pasibaigus sunkiausiai krizei Vokietija turėtų vėl sutelkti dėmesį į biudžeto stabilumą. Tai reiškia, kad reikia vėl atkurti skolų stabdį, sugrįžti prie pertekliaus ir investuoti į kai kurias labiausiai krizės paveiktas kompanijas: vyriausybė ką tik pasiūlė vežėjui „Lufthansa“ 9 milijardų eurų paramą mainais į 20 proc. jo akcijų.
„Skolų stabdis krizės metu buvo atleistas, tačiau tai nereiškia, jog nebereikia tvarkingai prižiūrėti biudžeto. Sąlygos, kuriomis siekiama išplėsti valstybės vaidmenį konkrečiame sektoriuje, nėra rezultatyvios. Dėl perteklinių sąlygų ekonomikos laukia pertvarkymas iš valstybės pusės", - sakė Bundestago finansų komiteto pirmininkė Katja Hessel.
Vokietijos žiniasklaida jau pasigavo naujo 150 milijardų eurų paketo, kuriame būtų įtrauktos ir išmokos šeimoms, idėją bei supaprastintas investicijų subsidijų taisykles.
„Tie 150 milijardų eurų yra išgalvoti. Turėtume problemą spręsti atvirkščiai – pagalvoti, kas skamba racionaliai ir kaip mes galime tai finansuoti. Suma gali pasirodyti žymiai mažesnė nei šiuo metu svarstoma. Neatsakinga pirmiausia galvoti apie sumą, o tik tada siūlyti planą",- sakė Vokietijos finansų ministras Olafas Scholzas.
Kur išleisti pinigus
Kadangi beveik visus ekonomikos sektorius paveikė krizė, lobistų sąrašas irgi netrumpas.
Vokietijos automobilių gamintojai reikalauja atgaivinti jiems patogią schemą, kuri paskatino pardavimus po Didžiosios recesijos – tačiau vyriausybė dirba prie platesnio paketo.
„Programa „pinigai už kledarą“, kokią vykdėme praėjusį kartą, šį kartą neturi prasmės. Automobilių pramonė privalo tobulėti. Mes ją paremsime, bet tik tuo atveju, jei ji paisys aplinkosaugos reikalavimų", - sakė Bundestago narys ir CSU atstovas finansams Sebastianas Brehmas.
Skaudžiausias koronaviruso karantino pasekmes išgyvena paslaugų teikėjai – daug darbuotojų turinčios kompanijos, kurioms išgyventi staigius sukrėtimus paprastai beveik neįmanoma. Politikai jau davė ženklą, kad netrukus bus suteikta daugiau pagalbos.
„Per ateinančius mėnesius turime paremti sektorius, kurie ypač nukentėjo nuo koronaviruso krizės – įskaitant meną ir kultūrą, maisto pramonę, viešbučius ir vietines krautuvėles", - teigė Bundestago narė Katharina Droege.
Kaip išleisti pinigus
Ekonomistai, lobistai ir politikai pasisako už tikslines priemones, užtikrinančias efektyviausią lėšų panaudojimą.
Tikėtina, kad bus atkreiptas dėmesys į vartojimo skatinimą. Namų ūkių išlaidos smuko po to, kai įsigaliojo karantino priemonės, ir vis dar neatsigavo, nes žmonės, atsižvelgdami į užsitęsusį netikrumą, pradeda didinti santaupas.
Šios problemos sprendimo sėkmė taptų papildomu privalumu, jei augant protekcionizmui ekonomika atsisakytų ankstesnės priklausomybės nuo eksporto.
„Pajamų užtikrinimas ir stiprinimas bei kartu auganti perkamoji galia turėtų būti pagrindinis stimulų paketo tikslas", - sakė Vokietijos profesinių sąjungų federacijos DGB vykdomasis valdybos narys Stefanas Koerzellis.
Norint padėti ateityje ekonomikai augti sparčiau, būtinos investicijos į infrastruktūrą. Praėjusiais metais savivaldybės nurodė 138 milijardų eurų išlaidų trūkumą, įskaitant būtiniausius patogumus, kaip antai mokyklos ir gatvės.
„Viešosios investicijos turėtų būti skirstomos taip, kad sustiprintų konkurenciją. Didžiausias dėmesys galėtų būti skiriamas sveikatai, skaitmeninimui, klimatui ir švietimui. Idealiu atveju valstybė sukurtų paskatas plačioms privačioms investicijoms minėtose srityse", - tikino ir vyriausybės patariamosios ekonomikos tarybos narė Veronika Grimm.
Pramonės asociacijos nustatė ilgą sąrašą pataisymų, kurie paskatintų kompanijų išlaidas.
„Neatidėliotinas klausimas – mokesčių lengvatos verslui. Stipriai išplėtotas nuostolių kompensavimas būtų pati veiksmingiausia priemonė, kuri sušvelnintų neigiamą pandemijos poveikį įmonių biudžetams“, o „įstatymų leidėjai turėtų reikšmingai patobulinti investicijų amortizavimo taisykles", - teigė pramonės lobistų grupės BDI vadovas Dieteris Kempfas.
