12
Kitas

Komentuoja psichologas Edvardas Šidlauskas

Kiekvieną vakarą man net bloga prisiminus visą dieną, aš rakinėju savo poelgius, kalbą, potyrius ir viską, VISKĄ norėčiau pakeisti, todėl kas vakarą užmiegu su kartėliu, nusivylimu, pykčiu, beprotiška sąžinės graužatimi. Man gaila mano gyvenimo, gaila vyro. Aš norėčiau viską pakeisti. Bet tam neturiu žinių, užsispyrimo, drąsos. Esu ėjusi pas psichologą, bet labai nepasisekė jį išsirinkti…

Dariausi nerimo testą. Pradžioje, kai pamačiau, kad mano nerimas labai aukštas, nustebau, bet vėliau supratau, kad niekada į jokį testą nebuvau atsakiusi sąžiningai, visad atsakydavau iš kito perspektyvos, kaip atsakytų normalus, daug pasiekęs žmogus arba žmogus, kokiu norėjau būti aš.

Mokykloje, universitete, dabar praktiškai geriausio draugo neturėjau, kalbu apie tokius, kuriems galėčiau pasakoti slapčiausias savo mintis, pasakoti kaip aš jaučiuosi. Mane supo labai daug žmonių ir aš bendravau, bet niekada neatsivėriau nei vienam. Anksčiau ir dabar bandau būti ta linksmuolė, kuri nepatogiose situacijose juokiasi, laido nesuprantamus juokus. Todėl visą gyvenimą ir prabuvau paviršutiniška, neprisileidau nieko. Nebemoku bendrauti rimtai, nepriimu kitų nuomonės (tą supratau neseniai), nebemoku argumentuotai kalbėti, nebemoku dėstyti minčių. Nemoku reikiamu metu atsirinkti teksto, kurį galima sakyti artimiems, darbo aplinkos, nepažįstamiems žmonėms. Viskas taip „sumalta“.

Dabar suprantu, kad labai bijau blogai atrodyti/pasirodyti, todėl daug metų tiesiog bijau išeiti iš namų ir pradėti naują veiklą, bijau apsijuokti. Išraustu pamačius pažįstamą žmogų bet kur, visada abejoju ar jis mane prisimena. Aš pradėjau pirkti rūbus kuo mažiau išsiskiriančius iš minios, dažnai visai nemadingus. Aš sąmoningai slėpiausi po drabužiais.

Labai noriu pakeisti savo gyvenimą, noriu nebijoti naujų žmonių, erdvių, noriu išbandyti naujų dalykų ir kažkokiu būdu priimti, tai kad, mano gyvenimas yra mano, ir koks skirtumas, ką kiti mąsto… Noriu išmokti bendrauti su žmonėmis, noriu ant jų nepykti. Noriu pasidžiaugti gyvenimu, diena ir savo vyru.

Kokią pagalbą man galite pasiūlyti? Ar padėtų kognityvinė elgesio terapija?

Lina (35 metai)

12
Kitas

Komentuoja psichologas Edvardas Šidlauskas