Energetikos ministerija šiemet planuoja išdalinti 4,5 mln. eurų paramą norintiems įsimontuoti saulės elektrines individualiuose namuose. Tikėtina, kad po kurio laiko saulės moduliai ant namų stogų taps ne akį patraukiančius vaizdu, o įprastu reginiu.
Vis dėlto investuojant pinigus į šį pasirinkimą reikėtų nepamiršti ir grėsmių, kurios gali investicijas paleisti vėjais.
Saulės elektrines įsirengti namuose padedančios bendrovės „Sinergija LT“ direktorius Julius Gaižauskas pasakojo, kad klientų susidomėjimas galimybe namuose turėti saulės elektrines nuolat auga.
Pasitaiko ir piktybinių atvejų
„Ypač kai dar jaučiamas valdžios palaikymas tam. Dažnu atveju žmonės susidomi, kai parekomenduoja elektrinę įsirengęs kaimynas ar pamačius jau įmontuotus įrenginius kaimynystėje“, – pasakojo pašnekovas.
Pasak jo, nors gyventojai dažniausiai klausia apie tai, per kiek laiko atsiperka saulės elektrinės, kiek laiko ji tarnaus, vos keletas pasiteirauja apie tai, kas saulės elektrinei gali nutikti. O apie tai elektrinių savininkams taip pat reikėtų žinoti.
Kaip pasakojo J. Gaižauskas, viena iš rizikų, galinčių paleisti vėjais investicijas, – įtampos svyravimai, kurie gali būti sukelti žaibo. Tokiu atveju saulės elektrinė gali sugesti.
Taip pat saulės modulius ant stogo gali sugadinti kruša, o taip pat ir name kilęs gaisras.
Pašnekovui taip pat yra tekę girdėti ir vagystės atvejų.
„Tačiau daugiau tai aktualu elektrinėms, įrengtoms ant žemės. Prie jų lengviau prieiti. Esu girdėjęs tokių dalykų, kad pavagiami moduliai ar įtampų keitikliai“, – kalbėjo jis. Taip pat yra pasitaikę piktybinių atvejų, kai moduliai sudaužomi, ant jų kažką užmetus.
O visai neseniai vieno namo savininkai Mažeikiuose neteko pusės saulės elektrinės, kai ją nuniokojo iš kamino ant stogo patekusios žarijos sukeltas gaisras.
Kaip jau minėta, saulės elektrinė gali sugesti ir dėl įtampos svyravimo. Tokiu atveju saulės elektrinę tektų keisti, nes taisymas sudėtingas ir laikui imlus.
„Todėl dažniausiai priimamas sprendimas ją keisti“, – pridėjo J. Gaižauskas.
Atvejai reti, bet rizika yra
Saulės energijos plėtra užsiimančios bendrovės „Saulės grąža“ pardavimų vadovas Vaidas Brazinskas pasakojo, kad gyventojai ryžtasi vis daugiau investuoti į saulės elektrines namuose. Prie to prisidėjo ir palengvinimai, kai nebereikia specialių leidimų saulės elektrinėms iki 30 kW galios.
„Augimas susijęs ne tik su tuo, kad žmonės gali daugiau investuoti, bet didėja elektros poreikis. Pagal jį ir parenkamas elektrinės galingumas. Bėgant laikui, namuose atsiranda vis daugiau elektronikos prietaisų, taip pat gyventojai pereina prie šildymo elektra, įsigyja elektromobilius, todėl elektros poreikiai auga“, – aiškino pašnekovas.
Įmonės paskutiniais skaičiavimais, vidutiniškai gyventojai įsirengia 7kW galios saulės elektrines, o tai pareikalauja maždaug 7 tūkst. eurų investicijų. Tiesa, augant elektros poreikiui didėja ir vidutinė saulės elektrinių galia individualiuose namuose.
Paklaustas apie tai, kas gali sugadinti saulės elektrines, V. Brazinskas paminėjo, kad rizikos, jog užsidegtų pati saulės elektrinė, beveik nėra, ypač jei ji sumontuojama tvarkingai, tačiau pasitaiko atvejų, kai elektrinės nukenčia nuo name kilusio gaisro, vagysčių ar moduliai sugadinami ant jų kažką užmetus.
„Patys elektrinės gedimai dažniausiai būna garantiniai, o po garantijos dažniausiai tiesiog reikia įrangos remonto. Čia lygiai taip pat kaip televizorius gali sugesti“, – kalbėjo jis.
Tarp kitų rizikos veiksnių įmonės atstovas įvardijo krušą, audras, tačiau tokie atvejai, pasak jo, labai reti.
„Kalbant apie audras ir galimybę, kad moduliai bus nuplėšti nuo stogo, viskas priklauso nuo to, kaip rangovai atliko darbus. Jei darbai atlikti gerai, tikimybė maža, kad juos nuplėš vėjas. Tačiau kartais žmonės nori ant stogo sutalpinti labai daug modulių, todėl dalis jų išsikiša iš už stogo ir tuomet rizika didesnė“, – tęsė pašnekovas.
Kaip dar vieną riziką V. Brazinskas taip pat paminėjo įtampų svyravimą: „Tačiau tai pavojų kelia ne tik saulės elektrinei, bet ir visai namuose esančiai elektronikai. Žmogus pats nusprendžia, ar turėti namuose papildomą įrangą, kuri saugotų nuo įtampos svyravimų ar ne. Nors žaibosauga yra būtina kiekvienam namui, pastebime, kad vis dėlto žmonės ją įsirengia retai“.
Galima apsidrausti turto draudimu
Draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ Gyventojų turto draudimo vadovas Andrius Gimbickas pabrėžia, kad saulės elektrines, kurios skirtos ne komerciniams tikslams, galima apdrausti draudžiant namą gyventojų turto draudimu.
Draudžiant namą apie tai, kad jame įmontuota saulės elektrinė, reikėtų pranešti draudimo konsultantui. Tuomet ji bus tinkamai įvertinta ir įtraukta į būsto draudimo sutartį. Taip pat svarbu nurodyti, kaip yra sumontuota elektrinė – ant stogo ar ant žemės.
„Saulės elektrinės yra ilgalaikė investicija, todėl draudikai visuomet rekomenduoja pasirūpinti jos draudimo apsauga. Kartu pastebime, kad mūsų klientai vis dažniau savo draudimo sutartyse nurodo asmeninėms reikmėms įrengtas saulės elektrines, o augant jų populiarumui manome, kad ateityje tokių draudimo objektų tik daugės. Kartu, žinoma, daugės ir žalų“, – įžvelgė pašnekovas.
Įmonės duomenimis, žalų, kurių metu nukenčia saulės elektrinės ar jų dalys, paskutiniais metais daugėja. Dažniausios žalos – dėl žaibo, elektros įtampos svyravimų, krušos, audros, taip pat trečiųjų asmenų veiklos. Skaičiuojama, kad vidutinis žalos nuostolis siekia 850 eurų.
Saulės elektrines galima apdrausti nuo tokių pat rizikų kaip ir gyvenamąjį pastatą. Gyventojas pats gali pasirinkti draudimo apsaugos paketą.
Dažniausiai saulės elektrinės draudžiamos nuo tokių rizikų kaip ugnis, gamtinės jėgos, trečiųjų asmenų veikla, stiklo dūžis, medžio užvirtimas, automobilio atsitrenkimas, kai elektrinė sumontuota ant žemės, bei kiti staiga ir netikėtai nutikę įvykiai.
