Nemažai moterų, įstrigusių namuose it spąstuose su smurtaujančiais partneriais, negali palikti namų ir šauktis pagalbos, kartais smurtautojai sugadina ir jų mobiliuosius telefonus, teigė Fiona Dwyer, „Solace Women‘sAid“, didžiausios Londone paramos buitinio smurtavimo aukoms paslaugų teikėjos, vykdomoji direktorė.
Todėl jos negali susisiekti su policija ar paskambinti karštąja paramos aukoms linija, ir tai reiškia, kad daugybė moterų susisieks su tarnybomis, kai bus sušvelnintos karantino priemonės.
„Mes ruošiamės dideliems jų srautams po karantino, – interviu kalbėjo F. Dwyer. – Paprastai taip nutinka pokalėdiniu laikotarpiu.“
Panašus susirūpinimas jaučiamas ir kituose Europos miestuose ir miesteliuose, ypač ten, kur daugiau žmonių gyvena mažesniuose butuose nei Jungtinėse Valstijose, o įvestos karantino taisyklės – griežtesnės. Prancūzijoje pranešimų policijai apie buitinį smurtavimą per pirmąją karantino šalyje savaitę išaugo trečdaliu, kovą skelbė Prancūzijos vidaus reikalų ministras Christophe‘as Castaneris, o tankiai apgyventame Paryžiuje – net dar daugiau.
Ispanijos Almasoros mieste buvo paskelbtas trijų dienų gedulas, kai vyras užmušė moterį matant jų dviem vaikams.
Tokio smurto akivaizdoje Ispanijos Kanarų salų aktyvistai ir vietos valdžia įkūrė „Mascarilla-19“ , programą, leidžiančią smurto aukoms pranešti apie nusikaltimus bet kurioje vietinėje vaistinėje, paprašius „Mascarilla“ (ispanų kalba – kaukės) kartu su skaičiumi „19“. Tada vaistininkai, informuoti apie kodinį žodį, susisiekia su policija.
Nuo tada „Mascarilla-19“ (Kaukė-19) išplito į Italiją, Vokietiją, Norvegiją, Jungtinę Karalystę ir Prancūziją, taip pat į Afriką ir Pietų Ameriką, sakė Kika Fumero, Kanarų Lygybės instituto, iniciavusio šią programą, direktorė. Ji taip pat prognozuoja, kad pasibaigus karantinui Ispanijoje, šoktelės pranešimų apie smurtavimą banga.
„Visiškai eksportuojama“
„Mascarilla-19“ sulaukė sėkmės, bet, deja, dėl to, kad buitinis smurtavimas yra visuotinė problema, visiškai „eksportuojama“, – interviu sakė K. Fumero.
Pasak F. Dwyer iš „Solace Women‘s Aid“, Jungtinėje Karalystėje pasigirsta raginimų sukurti panašią programą prekybos centruose, tačiau ji nėra įsitikinusi, ar tokia kampanija suveiktų, nes didelėje parduotuvėje reiktų apmokyti kiekvieną darbuotoją, o smurtaujantys vyrai gali neleisti savo partnerėms išeiti iš namų apsipirkti.
Pirmąją karantino Jungtinėje Karalystėje savaitę, palyginti su vidutine sausio savaite, pranešimų apie buitinį smurtavimą skaičius šoktelėjo 49 proc., praneša JK labdaros organizacija „Crimestoppers“.
Skaičiai – dar labiau šokiruojantys
Mirčių rodikliai šokiruoja dar labiau. Per pirmąsias tris karantino Jungtinėje Karalystėje savaites buvo užregistruota bent šešiolika nužudymų, kurie traktuojami kaip buitinio smurto pasekmė, informuoja „Solace“, cituodama duomenis, surinktus per kampaniją „Counting Dead Women“.
Toks rodiklis daugiau nei du kartus viršija įprastą rodiklį ir yra aukščiausias per vienuolika metų po finansinės krizės. Dvi iš šių aukų Jungtinėje Karalystėje buvo vaikai, – ir šis faktas pabrėžia, kaip izoliacija ankštoje aplinkoje didina ir kitą riziką – kad vaikai taps vieno iš smurtaujančių tėvų, giminaičio arba „interneto grobuonies“ aukomis, balandžio viduryje perspėjo Jungtinės Tautos (JT).
Vaikų psichologams ėmus daryti spaudimą, Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas balandžio 18 dieną pareiškė, kad jo vadovaujama vyriausybė sieks sušvelninti taisykles, neleidžiančias daugeliui vaikų palikti namų nuo kovo vidurio.
Bet sugrįžkime į Jungtinę Karalystę; vyriausybė pratęsė karantiną ir, bent jau kol kas, priešinasi raginimams greitu laiku nutraukti judėjimo apribojimus.
F. Dwyer ragina vyriausybę padidinti finansavimą paramos buitinio smurtavimo aukoms paslaugoms. „Tai neįtikimai pavojingas metas, – sakė ji. – Kai žmogus yra priverstinai įstrigęs vienoje aplinkoje su partneriu, su kuriuo palaikomi normalūs santykiai, ilgainiui kils ginčų. Kai partnerių santykius lydi pykčiai ir užgauliojimai, jie peraugs į buitinio smurto formas, o smurtas gali būti ir emocinis ar psichologinis.“
