JAV nedarbo lygis gegužę gali pasiekti 17 proc.
JAV bedarbių gretas balandį papildė 20,5 mln. žmonių, o nedarbo lygis šalyje šoktelėjo iki 14,7 proc. – aukščiausio lygio nuo Didžiosios depresijos laikų. Tačiau naujų bedarbių skaičius buvo mažesnis negu prognozuota, o didžioji dalis atleistų gyventojų per artimiausią pusmetį tikisi būti vėl pasamdyti. Be to, JAV prezidentas Donaldas Trumpas siekia kuo greičiau panaikinti karantino apribojimus, todėl tikimasi, kad didelė dalis gyventojų greitai vėl grįš į darbus. Analitikai prognozuoja, jog gegužę nedarbo lygis gali pasiekti 17 proc.
Papildomą nerimą kėlė ir atsinaujinęs JAV bei Kinijos prekybos konfliktas – D. Trumpas paskelbė esantis pasiruošęs nutraukti antrojo etapo prekybos susitarimą, jeigu Kinija nepradės pirkti daugiau prekių iš JAV. Abiejų šalių derybininkai telefoninio pokalbio metu kiek nuramino rinkas, teigdami, kad šalys siekia bendro susitarimo. Tačiau kyla klausimas – ar tai turėtų būti nuraminantis skambutis ar atvirkščiai – įspėjantis, jog netrukus gali prasidėti naujas konfliktas.
Šiems metams iškeltas tikslas dėl Kinijos importo iš JAV augimo yra dar nei kiek nepasistūmėjęs (importas per pirmus 4 metų mėnesius nukrito 6 proc.), taip pat artėja JAV prezidento rinkimai, galintys paaštrinti nepalankias nuotaikas Kinijos atžvilgiu. Be to pandemija privertė kitaip organizuoti tiekimo grandines ir mažinti priklausomybę nuo vienos šalies rinkos.
Gegužės pradžioje augusios viltys, kad COVID-19 gydymas bei testuojamos vakcinos pagaliau užbaigs sveikatos krizę, palaikė akcijų rinkas. Bet mėnesiui įpusėjus JAV akcijų indekso „S&P 500“ vertė krito kiek sparčiau, o techniniai lygiai įspėjo apie pirmuosius pardavimo signalus nuo kovo pabaigos ir, atrodo, jog investuotojai pradėjo galvoti, kad stabilumo ekonomikoje artimiausiu metu pasiekti nepavyks. Per dvi pirmąsias savaites indekso vertė yra pakilusi 1,7 proc.
Aviacijos sektoriaus praradimai ir valstybės pagalba jam
Neabejojama, kad aviacijos sektoriaus įmonės buvo bene skaudžiausiai paveiktos pandemijos. Pirmojo šių metų ketvirčio rezultatai leido kiek giliau pažvelgti į jų veiklą šiuo metu ir prognozuoti tolimesnį gyvavimą jau pasibaigus pandemijai. Finansiniai rezultatai, kaip ir tikėtasi, silpni, o analitikai mano, kad iki 2019 m. oro transporto užimtumo bus grįžta per 2–3 metus. Panašu, kad antro ketvirčio rezultatai bus dar prastesni, o analitikai mažins tikslines akcijų kainas, kas dar labiau sujudins rinką.
Sparčiausiai besitraukianti ES ekonomika istorijoje
Per pastarąsias savaites išryškėjo Vokietijos bei ES nesutarimai dėl ECB vykdomos obligacijų supirkimo programos. Vokietijos konstitucinis teismas nusprendė, jog tam tikros ECB obligacijų supirkimo programos dalys prieštarauja ES konstitucijai. Dėl to žadama riboti Vokietijos centrinio banko dalyvavimą programoje, jeigu per 3 mėn. ECB neįrodys, kad vykdydamas turto supirkimo programą, prasidėjusią 2015 m., jis neperžengė savo įgaliojimų. Tiesa, oficialiai šis sprendimas neliečia naujosios ECB 750 mlrd. eurų turto pirkimo programos, skirtos kovai su pandemijos pasekmėmis.
Tuo tarpu Europos Komisija (EK) išreiškė susirūpinimą euro zonos ateitimi. Per šią krizę ES patiria sparčiausią ekonomikos traukimąsi istorijoje, o išlaidos gelbėjimo programoms tik dar labiau didina pietų Europos valstybių skolas, kurios žemyn tempia visą bloką. Pasak EK, be vieningo gelbėjimo plano visoms ES šalims kyla daug klausimų dėl viso regiono stabilumo ir ateities.
Norvegija paskelbė apie planus išsiimti 37 mlrd. JAV dolerių iš savo turto valdymo fondo (apie 4,2 proc. visos fondo vertės). Tai rekordiškai didelė suma ir tai dar vienas signalas apie didžiulę ekonominę žalą, sukeltą pandemijos bei naftos kainų griūties. Kyla klausimas, kokią įtaką tai gali padaryti vertybinių popierių rinkai, jeigu joje pasirodys tokio dydžio pasiūla.
Didžiausias įmonių susijungimas nuo pandemijos pradžios
Jungtinėje Karalystėje buvo patvirtintas didžiausias pasaulyje susijungimas nuo pandemijos paskelbimo – telekomunikacijų bendrovės „Telefonica“ bei „Liberty Global“ nusprendė sujungti savo antrinių įmonių O2 bei „Virgin UK“ veiklą, taip sukurdamos didžiausią Jungtinės Karalystės mobilių paslaugų bei interneto ryšio operatorių.
Sandoris įvertintas 31,4 mlrd. svarų, o nauja įmonė tikisi tapti stipriu konkurentu lyderės pozicijas šioje rinkoje užimančiai BT ir savo klientas pasiūlyti gerokai platesnį paslaugų asortimentą. Investuotojai naujienas priėmė teigiamai – po sandorio paskelbimo „Telefonica SA“ akcijų kaina augo 4,4 proc., „Liberty Global“ šoktelėjo beveik 12 proc.
Netikėtai išaugęs eksportas Kinijoje
Balandį netikėtai išaugęs Kinijos eksportas (+3,5 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus) stipriai prasilenkė su analitikų lauktu dviženkliu kritimu ir sužadino viltis, kad šalies ekonomika sparčiai grįžta į normalų tempą. Tačiau labiau tikėtina, kad toks staigus eksporto išaugimas atspindi, jog balandį buvo išsiųsti dėl pandemijos sukeltų sutrikimų vėluojantys užsakymai ir artimiausiais mėnesiais toks augimas nebesitęs.
Kinijos investuotojai reikalauja papildomo monetarinio stimulo iš Kinijos Liaudies banko ir tikisi, kad palūkanos bus sumažintos dar prieš planuojamą banko susitikimą gegužės gale. Tokiomis nuotaikomis laikosi stabilumas ir akcijų rinkose, nepaisant silpnų pirmojo ketvirčio šalies įmonių finansinių rezultatų.
Bent kol kas jose neatsispindi ir išaugusi įtampa komunikacijoje su JAV dėl prekybos santykių. Paskutines dvi savaites „Shanghai Composite“ pakilo 1,3 proc, o „CSI 300“ indekso, kuris seka didžiausias bei likvidžiausias įmones Šanchajaus bei Šendženo biržose, pokytis buvo 1,2 proc.
Naftos rinkoje situacija normalizuojasi
Nors dar nesenai pasaulinėje naftos rinkoje vyravo tikras chaosas, panašu, kad blogiausia jau praeityje. Buvo baiminamasi, kad perteklinės naftos atsargos užpildys visas pasaulio talpyklas, tačiau paskutiniu metu šalims švelninant karantino apribojimus, naftos paklausa po truputį auga, o kartu ir naftos kainos – per dvi savaites „Brent“ rūšies naftos kaina pakilo 25 proc. iki 32,7 JAV dolerių už barelį.
Tačiau tai dar nereiškia, kad viskas grįžo į savas vėžes. Didžiulis perteklius vis dar egzistuoja, ir dėl to Saudo Arabija dar 1 mln. barelių per dieną sumažino naftos gavybą, taip skatindama ir kitas OPEC kartelio šalis sekti jos pavyzdžiu.
Saudo Arabija pranešė kovai su pandemijos pasekmėmis bei žemomis naftos kainomis pasitelkianti taupymo priemones – šalis 3 kartus padidino pridėtinės vertės mokestį (iki 15 proc.) bei atšaukė iki šiol galiojusias pragyvenimo išmokas valstybės tarnautojams. Šios priemonės, kuriomis siekiama padidinti pajamas bei kontroliuoti išlaidas, vertinamos apie 26,6 mlrd. JAV dolerių ir jos padės užtikrinti ekonominį stabilumą bei fiskalinę pagalbą labiausiai nukentėjusiems sektoriams.
