Tačiau šis augimas siejamas ne su lietuvių noru mėsos produktais stiprinti imunitetą, o tiesiog tuo, kad uždarius sienas ir dalį turgaviečių nebeliko galimybės įvežti neapskaitytą mėsą iš kaimyninės valstybės, o mūsų tautiečiai nebegalėjo siaubti tenykščių prekybos centrų. Turgaus prekybininkai netgi pradėjo pirkti produktus iš vietos perdirbėjų, ko niekada nebuvo.
Nauja tendencija
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba mato ir kitą tendenciją – sustiprinus importo, perdirbimo ir prekybininkų kontrolę, šešėliniai prekeiviai maisto produktais metėsi į internetą. Be to, buvo griežčiau kontroliuojama prekyba turgavietėse ir internetu.
„Karantinas parodė, kad šešėlinė rinka Lietuvoje labai didelė. Nors turėjo būti bendras pardavimų smukimas, kas nutiko kitose Europos šalyse, mūsų pardavimai mažmeninėje prekyboje augo. Tiesiog šešėlinės prekybos neliko ir žmonės pradėjo pirkti parduotuvėse. Kainos nepasikeitė“, – analizuoja Egidijus Mackevičius, Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius.
Jis sako, kad šis laikotarpis tiesiog parodė, kad nelegali prekyba didžiulė, kaip ir valstybės praradimai dėl nesumokėtų mokesčių. E. Mackevičius skaičiuoja, kad šešėline rinka užima trečdalį. Pernai legali prekyba mėsa buvo 450 mln. eurų.
Daugiau patikrų
„Turgavietės rimtas konkurentas, tačiau regionai skiriasi. Pavyzdžiui, Šiaurės Lietuvoje turgaus prekybininkai perka iš perdirbėjų, Pietų Lietuvoje daug nelegalios gamybos. Kaune, Vilniuje šešėlinės produkcijos taip pat daug“, – pasakoja E. Mackevičius.
Jis pabrėžia, kad šešėlį skatina du dalykai. Pirmas, pas mus didesnis PVM nei kaimyninėse šalyse ir socialinis bedarbių ar mažas pajamas gaunančių žmonių palaikymas, kuris skatina dalį pajamų gauti nelegaliai.
„Šiemet kontroliavome įvežamos mėsos ir jos gaminių kontrolę iš visų ES šalių. Prieš 24 val. Įmonės, norėdamos įsivežti šiuos produktus turi mums pranešti ir mes tikrindavome partijas. Per 4 mėn. uždraudėme tiekti į rinką apie 50 t. paukštienos. Karantino metu oficialus importas paaugo. Kiaulienos nuo metų pradžios įvežta 3500 t. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Paukštienos įsivežėme 2500 t daugiau“, – kas vyko uždarius sienas pasakoja Mantas Staškevičius, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus pavaduotojas.
Jis aiškina ir kodėl toks importo augimas – įvežti produkciją galėjo tik įmonės. Žmonės kirsit sienos negalėjo. Kalbant paprasčiau. „pašokti su autobusiuku ir atsivežti produktų“, fiziškai buvo nebeįmanoma. Kaimyninėse šalyse mažesnis PVM ir gaminiai pigesni.
„Karantinui prasidėjus įsivežti buvo galima tik oficialiai. Turgaus prekybininkai kreipėsi į Lietuvos perdirbėjus prašydami produkcijos. Anksčiau to nebuvo“, – aiškina M. Staškevičius.
Turgaviečių patikrinimas parodė, kad beveik pusė atvejų buvo užfiksuoti pažeidimai. Nuo prekių kiekio neatitikimo iki prekybos be leidimų. Jei įvežti neleista 50 t, tai iš turgų išimta 3,5 t. produkcijos. Nuo metų pradžios rasti ir keturi nelegalūs mėsos cechai. Iš kur šie objektai imdavo žaliavą ir kur realizuodavo produkcija VMVT neatskleidžia – tyrimą tęsia kitos tarnybos. Viename iš šių cechų paimta virš tonos žaliavos.
E. Mackevičius paaiškina ir kodėl tokia gamyba patraukli – savikaina kur kas mažesnė nei dirbant legaliai. Pirma, tai nereikia investuoti į įrangą, nes norint atitikti VMVT keliamus reikalavimus išlaidos didžiulės. Be to, gali gaminti iš neaiškios žaliavos ir niekam atsiskaityti nereikės.
„Kiekvienas subjektas, gaminantis maistą, privalo turėti leidimą, kad būtų užtikrinta maisto sauga. Mes apie šiuos cechus nieko nežinojome. Jie įsiveždavo žaliavą, kurią pirko legaliai ir perdirbdavo bei parduodavo nesilaikydami reikalavimų“, – specifiką aiškina M. Staškevičius.
Masiniai pažeidimai
Jis įvardina ir naują tendenciją – vis daugiau nelegalių gamintojų savo gaminius realizuoja ne turguje, bet internete. Iš 82 skelbimų patikrintų tieks skelbimų portaluose, tiek feisbuke, 49 buvo su pažeidimais. Dauguma tiesiog neturėjo leidimo verstis ta veikla. Kitas populiarus pažeidimas – reklamos neatitikimas, nes produktai buvo reklamuojami kaip sveikuoliški, nors to nebuvo.
„Internetas turbūt kitas etapas po turgaus, nors ten parduodami mažesni kiekiai. Populiariausia pardavinėti duoną, konditerijos gaminius. Antroje vietoje mėsos gaminiai – konservai, dešros, kurie gana populiarūs“, – kaip keičiasi rinka pasakoja M. Staškevičius ir sako, kad pirkėjams atrodo, kad jei parduoda pats smulkus gamintojas, toks produktas bus saugus ir ekologiškas. Tačiau realiai jų kokybės ir gamybos sąlygų niekas nekontroliuoja.
Pernai buvo pakeistos mažmeninės prekybos taisyklės ir skelbimuose privaloma nurodyti veterinarijos tarnybos gamintojui išduotą numerį, kad pirkėjas matytų, jog produktas kontroliuojamas. Tuo labiau, kad supaprastinti reikalavimai smulkiems gamintojams ir galima legaliai gaminti produktus savo namuose ir juos parduoti.
Šešėlis sugrįš
„Pasibaigus karantinui gali būti, kad šešėlis sugrįš į įprastas vėžes. Žmonės ieško pigesnių produktų. Sustabdyti keliones į gretimas šalis teisinių priemonių nėra. Tačiau kitais metais Valstybinė mokesčių inspekcija įdiegs naują elektroninę prekybos turguje apskaitos sistemą. Kontrolei tai bus didžiulės galimybės“, – optimizmu nespindi M. Staškevičius.
E. Mackevičius tokio pat augimo ir po karantino nelaukia. Dėl strigusių tiekimo grandinių ir neveikiančių viešojo maitinimo įstaigų visoje ES, negalima normalia kaina parduoti jautienos. Restoranai pirkdavo atskiras brangias dalis, kurios leisdavo padidinti visos skerdenos kainą. Paukštienos perprodukcija didžiulė ir mūsų augintojams bus sudėtinga ją realizuoti.
„Vienintelė mėsa, su kuria nėra bėdų, tai kiauliena. Jos neužsiauginame pakankamai. Ji šiek tiek pigo, nes kinai ir amerikiečiai susitarė dėl prekybos, ir turime rezervų mažinti kainą. Tačiau prašome, kad prekybos tinklai bent jau neįvežinėtų pigesnių lenkiškų produktų. Mes galime įgyvendinti jų sąlygas, tačiau reikia, kad būtų parduodami kuo didesni kiekiai. Kitaip savikainos nesumažinsime“, – prognozuoja E. Mackevičius.
